Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta apie 70 proc. suvartotos elektros energijos. Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 3 proc. dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo. Elektra brango visame Baltijos jūros regione.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 3 proc. – nuo 126,2 Eur/MWh iki 130,2 Eur/MWh dėl sumažėjusios nacionalinės generacijos, daugiausia vėjo ir saulės elektrinių gamybos, ir padidėjusio elektros energijos vartojimo. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 57,5 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 87,9 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 68–106 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–71 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Spalio 13–19 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 3 proc. – nuo 126,2 Eur/MWh iki 130,2 Eur/MWh, o Estijoje – 25 proc. – nuo 86,9 Eur/MWh iki 108,8 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 76 proc. – nuo 58,4 Eur/MWh iki 103,0 Eur/MWh, o Vokietijoje – 13 proc. – nuo 103,3 Eur/MWh iki 116,6 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos didėjo 15 proc. – nuo 108,8 Eur/MWh iki 125,6 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo net 89 proc. – nuo 40,8 Eur/MWh iki 77,0 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 13–19 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,7 proc. – iki 226,8 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 159,1 GWh, arba 6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 70 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos ir Švedijos.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 70,8 GWh, tai 6,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 75,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 67,1 GWh, arba 5,2 proc. mažiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 18,7 GWh elektros – tai 21,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 24 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 25,9 proc. daugiau elektros energijos – 23,6 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 GWh elektros energijos – tai 1,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 44,7 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 24,2 GWh elektros energijos, arba 45 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,5 GWh – tai 0,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,4 GWh, ir 0,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 12,5 GWh.
Nors praėjusiais metais Europa pasiekė rekordinį atsinaujinančios energetikos pajėgumų augimą, to nepakanka, kad būtų pasiekti 2030 m. klimato tikslai. 2024 m. ES padidino naujus pajėgumus 72,3 GW, tačiau, norint neviršyti 1,5 °C atšilimo ribos, iki 2030 m. bendra galia turi išaugti beveik dvigubai – iki 1247 GW. Problema globali: nors pasaulyje 2024 m. instaliuota rekordiniai 582 GW, norint pasiekti COP28 tikslą, metinis augimas turėtų būti beveik dvigubai didesnis. Todėl šalių vyriausybės raginamos ne tik nusistatyti ambicingesnius nacionalinius tikslus, bet ir smarkiai padidinti investicijas. Taip pat pabrėžiama būtinybė spręsti tinklų ir energijos kaupimo problemas bei investuoti į visą tiekimo grandinę.
