Lietuvos aukštosios technologijos išlieka viena pagrindinių eksporto augimo ašių, nepaisant geopolitinių įtampų ir didelio neapibrėžtumo pasaulio ekonomikoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių eksportas siekė 1,2 mlrd. eurų – tai 11,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Aukštųjų technologijų eksporto augimas rodo, kad šis sektorius yra konkurencingas ne tik regioniniu, bet ir globaliu mastu. Jis tampa vis svarbesne Lietuvos ekonomikos dalimi ir reikšmingai stiprina mūsų šalies eksporto pozicijas“, – sako Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
Bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas per pirmąjį šių metų pusmetį augo 3,3 proc., tačiau be energetinių produktų šis augimas siekė net 7,6 proc. Tuo metu bendras Lietuvos prekių eksportas, įskaitant reeksportą, nežymiai smuko – 0,1 proc., daugiausiai dėl 6,9 proc. sumažėjusio reeksporto.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas auga stabiliai, ypač srityse, kurios reikalauja aukštos kompetencijos ir inovatyvių sprendimų – inžinerijoje, chemijos pramonėje bei aukštosiose technologijose. O reeksporto mažėjimas turbūt yra neišvengiamas, nes praradome tradicinę reeksporto kryptį į rytus, tačiau kartu tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika vis labiau remiasi vietoje kuriama pridėtine verte“, – pažymi K. Tamoševičienė.
Iš aukštųjų technologijų prekių daugiausia eksportuota elektronikos ir telekomunikacijų gaminių (43,1 proc., už 516,8 mln. eurų), chemijos produktų (25,1 proc., už 301,3 mln. eurų) bei mokslinių instrumentų (15,4 proc., už 185,2 mln. eurų). Sparčiausiai augo elektronikos – telekomunikacijos produktų eksportas – net 19 proc.
Svarbiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto kryptis išlieka Europos Sąjunga – į šį regioną iškeliauja beveik du trečdaliai viso eksporto. Didžiausios šalys partnerės – Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija ir JAV. Pažymėtinas eksporto augimas į Jungtinę Karalystę ir Jungtines Amerikos Valstijas – atitinkamai +24,2 proc. ir +17,8 proc.
Pasak K. Tamoševičienės, aukštųjų technologijų sektoriaus sėkmė rodo, kad pažangios Lietuvos įmonės, tokios kaip lazerių, dronų, elektros įrangos ir gyvybės mokslų sektorių gamintojos, sugeba konkuruoti pasaulyje ir randa vis daugiau galimybių plėtrai: „Norint išlaikyti šią teigiamą dinamiką, būtina ir toliau skatinti pažangių sprendimų kūrimą, remti technologijų plėtrą bei ieškoti naujų rinkų, kur Lietuvos kompetencijos gali būti vertinamos.“
