Inovacinę veiklą vykdančių įmonių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje tampa vis svarbesnis. Kaip rodo naujausi Valstybinės duomenų agentūros duomenys, nors su inovacijomis susijusias veiklas 2020-2022 m. laikotarpiu, išskyrus statybų sektorių, vykdė pusė (53 proc.) šalies įmonių, jų apyvarta sudarė net 84 proc. visų šalyje veikiančių bendrovių (be statybų sektoriaus) apyvartos. Ši dalis nuo 2018 m. išaugo 15,6 proc., o nuo 2020 m. – 1,4 proc. Inovacijų sektoriaus svarbą šalies ekonomikai liudija ir faktas, kad inovacinėse įmonėse 2022 m. dirbo net 78 proc. visų Lietuvos įmonių darbuotojų – 6,6 proc. daugiau nei 2018 m. Tad koks Lietuvos inovacijų sektoriaus paveikslas ryškėja?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Inovacinės veiklos tampa būtinybe
Anot Inovacijų agentūros Inovacijų skatinimo skyriaus vadovo Manto Biekšos, verslo inovacinių veiklų paplitimas ir apimtys šiuolaikiniame, sparčios technologinės pažangos keliu žengiančiame pasaulyje yra geras šalies ekonominio potencialo indikatorius. Inovacijų vystymas ir diegimas koreliuoja su sukuriamos pridėtinės vertės augimu, eksporto galimybių didėjimu ir bendra šalies pažanga.
„Tai, kad vis daugiau Lietuvos įmonių vykdo inovacines veiklas, neabejotinai yra teigiama tendencija. Nebandančioms diegti inovacijų įmonėms tampa vis sudėtingiau išlaikyti savo konkurencingumą. Dėl to savo veiklą grįsti inovacijomis svarbu ne tik technologijų kompanijoms, bet ir daugelyje kitų sričių veikiančioms įmonėms. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje inovacijų kelią renkasi vis daugiau verslų“, – sako M. Biekša.
Įmonių investicijos į inovacijas – 1,6 mlrd. eurų
Tą rodo Lietuvos įmonių inovacinei veiklai skiriamų išlaidų augimas. 2022 m. jos sudarė 1,6 mlrd. eurų ir buvo 28 mln. eurų arba 2 proc. didesnės nei 2020 m. Tiesa, nors įmonių išlaidos inovacinei veiklai auga, tačiau, lyginant su apyvarta, vis dar sudaro santykinai nedidelę dalį. 2022 m. ji siekė 2 proc., o nuo 2020 m. sumažėjo 1,2 proc. Kitaip tariant, šalies įmonių apyvarta auga sparčiau nei jų investicijos į inovacijas.
„Visgi, kalbant apie inovacijoms tenkančią apyvartos dalį, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir taikomąja veikla užsiimančių įmonių investicijos į inovacijas 2022 m. sudarė 59 proc. jų apyvartos. Tai leidžia spręsti, kad inovacijų vystymas ir diegimas yra šių įmonių prioritetas. Mažiausią dalį – vos 0,3 proc. – pajamų inovacinėms veikloms aptariamu laikotarpiu skyrė didmeninės prekybos įmonės“, – pažymi Inovacijų skatinimo skyriaus vadovas M. Biekša.
Neišnaudotas inovacijų rinkai potencialas
Įmonių inovacinės veiklos apima mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP), inžinerijos, dizaino ir kito kūrybinio darbo, rinkodaros ir prekių ženklų vertės kūrimo, su intelektine nuosavybe susijusias, darbuotojų mokymo, programinės įrangos ir duomenų bazių kūrimo, inovacijų valdymo bei kitas veiklas. Tai veiklos, kurias inovacinės įmonės vykdo siekdamos kurti naujus ar tobulinti esamus produktus arba diegti verslo proceso inovacijas.
„Statistika rodo, kad Lietuvos įmonės yra labiau orientuotos į verslo proceso inovacijas. Jas 2020-2022 m. laikotarpiu vystė 45 proc. visų šalies įmonių, išskyrus veikiančias statybų sektoriuje. Su produkto inovacijomis susijusias veiklas vykdė ketvirtadalis visų įmonių, išskyrus veikiančias statybų sektoriuje. Kalbant apie verslo proceso inovacijas, daugiausiai įmonių aptariamu laikotarpiu diegė įvairius prekių gaminimo ar paslaugų teikimo ir informacijos apdorojimo ar pateikimo metodus. Tarp vystomų produkto inovacijų vyravo įmonės viduje taikomos produkto inovacijos. Produkto inovacijas rinkai vysčiusių įmonių dalis buvo mažesnė. Tad tai yra sritis, kurioje verta pasistengti didinti šalies verslo potencialą“, – sako M. Biekša.
Būti inovatyvioms padeda ES ir valstybės finansavimas
Anot Inovacijų agentūros, viena iš tai padaryti padėti galinčių priemonių yra inovacinių veiklų finansavimo prieinamumo didinimas. Statistika rodo, kad 2020-2022 m. laikotarpiu dešimtadalis Lietuvos įmonių pasinaudojo finansavimu inovacinėms veikloms vykdyti. Tai reiškia, kad finansavimą gavo maždaug penktadalis (19 proc.) inovacines veiklas vykdančių įmonių. Daugiausiai įmonių pasinaudojo ES programų finansavimu.
„2020-2022 m. taip pat daugėjo inovacijas vystančių ir diegiančių įmonių, pasinaudojusių valstybės mokesčių lengvata. Iš viso ja pasinaudojo trečdalis (34 proc.) inovacinių įmonių – 4,4 proc. daugiau nei 2018-2020 m. laikotarpiu. Dažniausiai lengvata naudojosi didelės įmonės (61 proc.) ir mokslinių tyrimų bei taikomąją veiklą vykdančios bendrovės (60 proc.). Tai reiškia, kad labiausiai į inovacines veiklas įsitraukusioms įmonėms tokia parama yra aktualiausia“, – sako M. Biekša.
Inovacinių įmonių daugiau pramonėje
Statistika rodo, kad didesnė inovacinių įmonių koncentracija yra Lietuvos pramonės sektoriuje, kuriame 59 proc. įmonių 2020-2022 m. vykdė su inovacijomis susijusias veiklas. Paslaugų sektoriuje ši dalis siekė 48 proc. Be to, pramonės sektoriuje inovacinių įmonių dalis nuosekliai didėja ir 2020-2022 m. buvo didesnė nei ankstesniais laikotarpiais.
„Analizuojant pagal ekonomines veiklas, didžiausia inovacinių įmonių koncentracija yra kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių, elektros įrangos bei kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyboje. Net 83 proc. šias veiklas vykdančių šalies įmonių diegia inovacijas. Paslaugų sektoriuje didžiausia inovatyvių įmonių dalis fiksuojama mokslinių tyrimų ir taikomojoje veikloje, kur siekia 85 proc. Taigi galima matyti, kad aukštųjų technologijų gamybos ir daug žinių reikalaujančių paslaugų veikloms priskiriamos įmonės yra itin glaudžiai susijusios su inovacine veikla“, – sako Inovacijų skatinimo skyriaus vadovas M. Biekša.
Mažoms įmonėms reikia pasitempti
Inovacijų agentūros analitikai pažymi, kad inovacijas Lietuvoje vysto bei diegia ne tik sostinės, bet ir kitų regionų bendrovės. Didžiausia inovacinių įmonių koncentracija 2020-2022 m. buvo Marijampolės (60 proc.), o mažiausia – Alytaus (39 proc.) apskrityje. Vilniaus apskrityje inovacines veiklas vykdo 56 proc. įmonių.
Didžiausias inovacijų vystymo galimybes demonstruoja didelės – daugiau nei 250 darbuotojų turinčios – įmonės, iš kurių net 93 proc. 2020-2022 metais vykdė inovacines veiklas. Tarp vidutinio dydžio bendrovių (50-249 darbuotojų), inovacijas vystančiųjų dalis siekė 73 proc., o tarp mažų įmonių (10-49 darbuotojai) – nesudarė pusės (45 proc.).
