Vyriausybei priėmus būtinus nutarimus jūrinės vėjo energetikos plėtrai, koncernas „Achemos grupė“ praneša planuojantis aktyvią veiklą šioje srityje. Koncernas planuoja investuoti į vėjo jėgainių Baltijos jūroje parką bei statyti vėjo jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje. Ateityje svarstoma ir apie inžinerinį-technologinį sausumoje ir Baltijos jūroje veiksiančių vėjo jėgainių parkų aptarnavimą.
„Atsinaujinanti energetika visada buvo viena strateginių „Achemos grupės“ sričių, kurioje veikiame jau 24 metus ir turime didžiulę patirtį. Lietuvoje bei užsienyje koncernui priklausančios bendrovės užsiima elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių: daugiausia vėjo, šiek tiek saulės ir vandens. Europoje pučiant žaliosios energetikos vėjams, šioje srityje matome daug potencialo tiek dėl ES remiamos atsinaujinančios energetikos, tiek dėl Lietuvoje pajudėjusių ledų“, – sakė koncerno „Achemos grupė“ valdybos narys Nerius Jasinavičius.
N. Jasinavičiaus teigimu, koncernas jau daugiau nei dešimtmetį planuoja statyti jūros vėjo elektrines Baltijos jūroje. Koncernui priklausanti „Renerga“ viena pirmųjų Lietuvoje, dar 2012 metais, pasitelkė Klaipėdos universiteto pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkus atliekant galimybių studiją, kurioje įvertintos aplinkosauginės, techninės ir technologinės galimybės įrengti jūros vėjo elektrines Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje.
„Studija parodė, kad Klaipėdos regiono, Klaipėdos ir Palangos miestų bendrųjų planų sprendiniai yra palankūs jūros vėjo elektrinėms įrengti, įskaitant jų prijungimą prie elektros perdavimo tinklo, o turima patirtis bei resursai leistų verslui sukurti nacionalinę jūros vėjo energetikos kultūrą, aukštų technologijų darbo vietas ir perspektyvoje padidinti eksporto apimtis. Tačiau ilgą laiką vis kildavo trukdžių, kurie neleido pradėti realių darbų. Net pateikus prašymą konkurso organizavimui sulaukdavome atsakymų, kad Vyriausybė neturi tam įgaliojimų, nors įstatymai būtent ir numatė, kad Vyriausybė, gavusi prašymą organizuoti konkursą vėjo energetikos vystymui Baltijos jūroje, turėjo tai daryti. Tuo metu kilo abejonių dėl jūrinės vėjo energetikos plėtros skaidrumo ir savo planus buvome sustabdę“, - pasakojo koncerno valdybos narys.
Pasak N. Jasinavičiaus, Vyriausybei priėmus būtinus nutarimus jūrinės vėjo energetikos plėtrai ir paskelbus, kad konkursai jų plėtrai bei eksploatacijai jūroje bus organizuojami 2023 m., koncernas atnaujino savo planus. Ilgametė sėkminga koncerno bendrovių patirtis energetikos ir kitose pramonės srityse – inžinerijoje, remonto bei uosto logistikos srityse – paskatino galvoti apie investicijas ne tik į jūrinę energetiką, bet ir apie jai skirtų komponentų gamyklos statybą. Jau steigiama bendrovė, kuri užsiims šio projekto įgyvendinimu.
„Koncernui priklausanti uosto krovos bendrovė KLASCO užima didelę teritoriją Smeltės pusiasalyje. Šiuo metu šios krantinės nėra pritaikytos krovos darbams – jos nesutvarkytos, nepakanka gylio laivams priimti. Tačiau Smeltės pusiasalio teritorija yra tinkama vėjo jėgainių komponentų gamyklai, kuri aptarnautų tiek sausumoje esančius, tiek Baltijos jūroje planuojamus vėjo jėgainių parkus. Jau esame pasirengę preliminarius verslo planus ir susitikinėjame su pasauliniais šios rinkos lyderiais, potencialiais savo partneriais“, - planais dalijosi N. Jasinavičius.
Jo teigimu, atsinaujinanti energetika yra nuosekli koncerno „Achemos grupė“ vystymosi kryptis, o sukaupta patirtis, žinios ir investavimo galimybės užtikrins sėkmingą projekto įgyvendinimą.
Pernai Lietuvoje koncerno atsinaujinančios energetikos bendrovės pagamino 162.4 tūkst., o užsienyje – 144.5 tūkst. MWh žaliosios elektros energijos.
Koncernui „Achemos grupė“ priklauso daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, esančių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Čekijoje ir Kroatijoje.
