Energijos suvartojimo mažinimas gatvių apšvietimo infrastruktūroje yra vienas iš Lietuvos prioritetų, galinčių padėti šaliai siekti įsipareigojimų ES – iki 2020 m. išmetamo ŠESD kiekio nepadidinti daugiau kaip 15 proc. ir iki 2030 m. jį sumažinti 9 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Tam tikslui Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) įgyvendina priemonę „Gatvių apšvietimo modernizavimas“ Nr. 1, kuriuo siekiama modernizuoti gatvių apšvietimą ir kartu didinti suvartojamos energijos efektyvumą.
Planuojama naujojo kvietimo finansavimo suma yra 12 mln. Eur. Kreiptis ES investicijų pagal šį kvietimą gali savivaldybių administracijos, savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatacijos ir jų statybos veiklą. Projektų paraiškų pagal šį kvietimą LVPA laukiama tol, kol bus gauta paraiškų už 12 mln. Eur, tačiau ne ilgiau kaip iki rugsėjo 1 d.
Atnaujinta gatvių apšvietimo infrastruktūra, anot Energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, reiškia ne tik mažesnes sąskaitas už elektrą, bet ir atsakingą požiūrį į aplinką ir klimato kaitą, didesnį saugumą gatvėse.
„Pasenusiai gatvių apšvietimo sistemai miestuose ir rajonuose pakeisti Energetikos ministerija siekė sukurti patrauklią finansinę skatinimo priemonę, įvertindama savivaldybių galimybes ir poreikius. Tikimės, kad savivaldybės ja aktyviai naudosis – taip ne tik gerindamos kokybę gyventojams, bet ir prisidėdamos siekiant nacionalinių energijos taupymo tikslų“, – pažymi R. Kėvelaitis.
Lietuvoje toliau išlieka didelis poreikis daugiau investuoti į elektros energijos iš saulės ir vėjo gamybą, tinklų modernizavimą, siekiant integruoti atsinaujinančius šaltinius. Iki 2018 m. išmetamas Lietuvos ŠESD kiekis, palyginus su 2005 m. lygiu, išaugo 7 proc., taigi šalis nustatytą 2020 m. ES tikslą pasieks, tačiau mažai tikėtina, kad iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį pavyks sumažinti 9 proc. Visas vienam Lietuvos gyventojui tenkantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygis šiuo metu nesiekia ES vidurkio, tačiau nuo 2010 m. jis praktiškai nepakito.
LVPA vadovas Aurimas Pautienius-Želvys pastebi, kad Lietuvos 2019 m. ataskaitoje ES akcentuojama, jog siekiant išspręsti šalies energetikos pertvarkos iššūkius, reikia nustatyti prioritetines investicijas, kad būtų kuriami ir diegiami inovatyvūs efektyvios ir švarios gamybos ir energijos vartojimo sprendimai. Vienas jų yra būtent sumažinti energijos suvartojimą gatvių apšvietimo infrastruktūroje.
„Gatvių apšvietimo modernizavimo projektuose turi būti įdiegiami inovatyvūs efektyvios ir švarios gamybos ir energijos vartojimo sprendimai. Tai apima ne vien šviestuvų ar jų įrangos keitimą, bet ir saulės baterijų, mažųjų vėjo jėgainių pritaikymą bei modernų sistemų valdymą. Sisteminis priėjimas dar labiau sumažintų gatvių apšvietimo sąnaudas“, – kalba A. Pautienius-Želvys.
Gatvių apšvietimas yra viena pagrindinių savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų Lietuvoje, kurios tinkamas teikimas yra kritiškai svarbus eismo saugumui, nusikaltimų prevencijai bei bendram miesto jaukumui palaikyti tamsiuoju paros metu.
Kokybiškas gatvių apšvietimas tamsiu paros metu pagerina matomumą vairuotojams, dviratininkams ir pėstiesiems, sukuria saugią aplinką miesto gyventojams bei lankytojams, o tai skatina juos daugiau laiko praleisti viešosiose erdvėse, kuria aktyvesnį naktinį miesto gyvenimą.
„2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programoje akcentuojama, kad investuojant į gatvių apšvietimo modernizavimą būtų galima sutaupyti 50–80 proc. energijos, o apšvietimo infrastruktūros eksploatacijos sąnaudos sumažėtų 60–70 proc. Tai ypač reikšminga Lietuvai, kurios energijos vartojimo intensyvumas šiuo metu tebėra vienas didžiausių ES bei žymiai atsilieka nuo ES energetinių rodiklių bei energetinio efektyvumo lygio vidurkio“, – teigia LVPA vadovas.
Investicijų į gatvių apšvietimo modernizavimą paklausa Lietuvoje siekia apie 95 mln. Eur, o didžiausias poreikis nustatytas Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Ukmergės miestų ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
