Spalį šiek tiek mažėjo vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, kur ji siekė 47,0 EUR/MWh. Tai buvo 15,7 proc. žemesnė kaina nei 2018 m. spalį ir 3,8 proc. mažesnė nei 2019 m. rugsėjo mėnesį.
Vidutinis elektros kainų lygis spalį Latvijoje nukrito 3,11 proc., iki 47,33 EUR/MWh, o Estijoje sumažėjo 2,27 proc. ir buvo 47,66 EUR/MWh.
Savo ruožtu Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje kaina spalį ūgtelėjo 15,1 proc. ir mėnesio eigoje išsilaikė ties vidutine 42,1 EUR/MWh riba. Elektros kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios kainų zonos buvo 4,9 EUR/MWh.
„Žemesnę elektros kainą spalio mėnesį, palyginus su rugsėju, lėmė keli veiksniai. Pirmiausiai, dėl palankių oro sąlygų daugiau elektros energijos generavo vėjo jėgainės. Prie kainų mažėjimo prisidėjo ir vėl pradėjusi veikti „Nordbalt“ jungtis“, – teigia „Ignitis“ Verslo sprendimų departamento vadovas Martynas Boratinskas.
Spalį Lietuvoje fiksuota vidutinė aplinkos oro temperatūra buvo 1,2 laipsnio aukštesnė lyginant su 2018 m. spaliu. Elektros poreikis antrąjį rudens mėnesį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje beveik nepakito, Latvijoje – sumažėjo 1,5 proc., o Švedijoje ir Estijoje padidėjo atitinkamai 1,9 proc. ir 1,3 proc.
Prognozuojama, kad didžiausią įtaką lapkričio mėnesio elektros energijos kainoms darys planuojami mažesni nei instaliuoti elektros jungčių pralaidumai su Kaliningrado sritimi ir Latvija. Be to, dėl lapkritį Kaliningrado regione planuojamos vykdyti tinklų peržiūros, remonto bei profilaktinių darbų, 600 MW galios jungties pralaidumai bus ribojami nuo 66 iki 152 MW.
Taip pat bus mažesnis nei galimas ir planuojamas pralaidumas iš Latvijos į Lietuvą: 8 – 902 MW vietoje 1350 MW.
