Elektros energijos kainos Baltijos šalyse kilo penkis mėnesius iš eilės, tačiau rugpjūtį augimo tempas pastebimai sulėtėjo. Lietuvoje elektra pabrango iki 49,37 euro už megavatvalandę.
Kainos augo dėl nepastovių perdavimo pajėgumų
Rugpjūtį, palyginti su liepa, Latvijos ir Lietuvos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina pakilo simboliškai – 1 proc. Latvijoje elektra kainavo 49,49 EUR/MWh, Lietuvoje – 49,37 EUR/MWh. Tuo metu Estijoje pokytis buvo dar mažesnis, o kaina siekė 49,08 EUR/MWh. Skirtingomis valandomis Baltijos šalyse elektros energijos kainos svyravo nuo 12,7 EUR/MWh iki 74,32 EUR/MWh.
„Elektros kainoms mažėti neleido bei įtaką valandiniam kainų svyravimui darė nepastovūs elektros perdavimo pajėgumai jungtimis tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei Kaliningrado ir Lietuvos. Taip pat vienas iš pagrindinių veiksnių, dariusių įtaką kainoms, buvo besikeičiančios oro sąlygos, gausesni krituliai Šiaurės šalyse“, – teigia Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Visoje „Nord Pool“ biržoje rugpjūčio mėnesį elektra vidutiniškai pabrango 3 proc. iki 36,11 EUR/MWh. Šiaurės šalyse vidutinė elektros energijos kaina siekė 37,63 EUR/MWh ir buvo net 12 EUR/MWh mažesnė nei Baltijos šalyse.
Rugpjūtį Lietuvoje mažėjo gamyba
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse rugpjūtį padidėjo 3 proc. iki 2141 GWh. Didžiausias pokytis užfiksuotas Estijoje, kur suvartota 605 GWh arba 6 proc. daugiau nei liepą. Latvijoje šis rodiklis augo 4 proc. iki 576 GWh, o Lietuvoje – simboliniu 1 proc. iki 961 GWh.
Praėjusį mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 1165 GWh, o tai beveik ketvirtadaliu daugiau nei liepą. Didžiausias ir beveik 50 proc. siekiantis šuolis užfiksuotas Latvijoje – pagaminta 522 GWh, Estijoje – 383 GWh arba trečdaliu daugiau nei liepą. Iš trijų Baltijos šalių tik Lietuvoje gamyba sumenko, ji siekė 260 GWh arba 13 proc. mažiau.
„Tokiems rezultatams Latvijoje ir Estijoje įtakos turėjo pakilęs Dauguvos upės vandens lygis. Rugpjūtį jis buvo vos 7 proc. žemesnis nei vidutinis ilgametis. Todėl upės hidroelektrinėse pagaminta 346 GWh elektros energijos, o tai beveik 70 proc. daugiau nei liepą“, – sako M. Giga.
Rugpjūtį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 27 proc., Latvijoje – 91 proc., Estijoje – 63 proc. šaliai reikalingos elektros.
