Gruodžio 3 d. ES įsigaliojo naujos taisyklės, įpareigojančios prekiautojus suteikti pirkėjams analogišką prieigą prie prekių ir paslaugų, kad ir kurioje Bendrijos vietoje jie būtų.
Praktika, kai užkertamas kelias įsigyti prekių ar paslaugų, remiantis vien geografine padėtimi, vadinama geoblokavimu. Tai yra viena iš kliūčių kurti bendrąją rinką.
Nuo šiol lietuviams dar labiau išsiplės galimybės internetu apsipirkti ar nuomotis automobilius kitose ES valstybėse narėse, o aptikus išlikusių tokio pobūdžio barjerų, bus galima teikti skundus vartotojų teisių apsaugos tarnyboms. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pardavėjai neprivalo pristatyti prekių ar paslaugų visoje ES teritorijoje – tuo gali tekti pasirūpinti pačiam pirkėjui.
Be to, nors geoblokavimas internetinėje prekyboje pradeda trauktis, kai kurie barjerai išlieka. Ryškiausia išimtis – tai, kad apribojimus vis dar galima taikyti autorių teisių saugomam turiniui, pavyzdžiui, filmams, muzikai, žaidimams, elektroninėms knygoms.
Ką tai reiškia? Populiarūs tiekėjai, tokie kaip „Netflix“ ar „Spotify“, vis dar gali neteikti paslaugų dalies ES valstybių vartotojams arba savo nuožiūra jas riboti. Tai numatė Europos Parlamento ir Europos Ministrų Tarybos sprendimai, priimti 2018-ųjų pradžioje.
„Žvelgiant iš vartotojų perspektyvos, tai visiškai absurdiška“, – vasarį „Deutsche Welle“ sakė Europos vartotojų organizacijos (BEUC) atstovas Johannesas Kleisas.
Tačiau padėtis dar gali keistis. ES institucijos įsipareigojo 2020-aisiais peržiūrėti taisykles su galimybe jas pakeisti. Anksčiau ar vėliau ES viduje gali griūti ir paskutiniai geoblokavimu pagrįsti prekybos barjerai.
