Spalio 25 dieną, Vilniuje, trijų energetikos bendrovių vadovai paskutiniame vadovaujančiojo komiteto posėdyje patvirtino galimybių studijos dėl naujo branduolinio reaktoriaus statybos rezultatus.
Šešis mėnesius trukusios galimybių studijos metu buvo siekiama ištirti jėgainės statybos įgyvendinamumą, atsižvelgiant į Baltijos šalių bei ES ekonominius, technologinius, finansinius bei juridinius aspektus. Studijos metu nustatyta, jog naujos atominės elektrinės projektas, atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius, yra įgyvendinamas.
„Šiandien oficialiai baigta naujos atominės elektrinės statybos galimybių studija. Jos rezultatai bus perduoti Baltijos šalių vyriausybėms, parlamentams bei plačiajai visuomenei“, – teigia AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.
Tiriant šiuolaikines reaktorių technologijas prieita išvados, jog yra nemaža pasiūla jau pastatytų ir veikiančių reaktorių, kurie tiktų naujajai elektrinei ir atitiktų šiuo metu taikomus tarptautinius saugos reikalavimus. Remiantis pirminiais įvertinimais, turima Ignalinos infrastruktūra tinkama naujojo reaktoriaus statybai. Studijos rezultatai taip pat parodė, jog perdavimo tinklo galios pakaktų perduoti naujojoje atominėje elektrinėje pagamintą elektrą, atlikus reikalingus tinklo sustiprinimo ir pritaikymo darbus. Trumpalaikiam panaudoto kuro saugojimui būtų galima panaudoti iki šiol naudojamą saugyklą, o sprendimai ilgalaikiam iki šiol bei ateityje panaudoto branduolinio kuro saugojimui bus priimti pagal ES teisės aktų reikalavimus.
Bendrovės „Latvenergo“ vadovas Karlis Mikelsons teigė, jog projektas leidžia išlaikyti dabartinį Baltijos energetikos sistemoje naudojamo kuro įvairovės balansą bei išlaikyti diversifikuotą energijos gamybos šaltinių struktūrą. „Yra nepaprastai svarbu užtikrinti, kad uždarę atominę elektrinę, turėtume pakankamai generuojančios galios ir pajėgtume aprūpinti elektra savo vartotojus“, - teigė K. Mikelsons. „Reikėtų atsižvelgti ir į kitus branduolinės energetikos pranašumus- geras kuro tiekimo sąlygas, Kijoto protokolo reikalavimų vykdymą“, - pridūrė K. Mikelsons.
Remiantis galimybių studijos rezultatais, projekto investicijos sudarytų 2,5-4 mlrd. eurų ir priklausytų nuo pasirinktų reaktorių tipo bei skaičiaus.
„Studijos pabaiga bei galimi rezultatai nereiškia, kad sprendimas dėl investavimo jau priimtas“ – komentuodamas atliktos galimybių studijos rezultatus teigė bendrovės „Eesti Energia“ vadovas Sandor Liive. Kol galėsime visiškai apsispręsti dėl investavimo į naują branduolinę jėgainę, reikia nuveikti nemažai kitų darbų – vesti derybas, organizuoti konkursą“, - vardijo tolimesnius žingsnius S. Liive.
Artimiausiu metu įgyvendinamumo studijos apibendrinanti ataskaita bus pateikta Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybėms bei parlamentams.
Pusę metų trukusi studija buvo vykdoma šių metų kovo 8 d. trijų energetikos bendrovių pasirašyto susitarimo memorandumo pagrindu.
Šalys projekte dalyvavo vienodomis sąlygomis, o bendram vadovavimui ir priežiūrai buvo įsteigtas vadovaujantis komitetas, pakviesti šalių mokslininkai bei tarptautinės konsultacinės bendrovės, tarp kurių - „Dresdner Kleinwort“, „Freshfields“ bei „Colenco Power Engineering“.
