Vyriausybė nutarė prašyti Prezidentą teikti Seimui ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Papildomą Protokolą dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo, priimtą 2003 m. Strasbūre. Papildomo Protokolo tikslas - papildyti 2001 m. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų nuostatas įpareigojimais valstybėms, ratifikavusioms Protokolą, kriminalizuoti rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas, padarytas naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, įpareigoti valstybes bendradarbiauti tarpusavyje tiriant tokius nusikaltimus.
Nacionaliniu lygiu nusikaltimai informatikai yra įtvirtinti Baudžiamajame kodekse (LR BK). Papildomame Protokole numatytos veikos yra numatytos LR BK atskiruose straipsniuose. Pavyzdžiui, atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar žmogaus terorizavimą, įžeidimą, kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei bendrininkavimą darant šias nusikalstamas veikas.
Pažymima, kad ir kituose Baudžiamojo kodekso skyriuose numatytos nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, sukčiavimas, neteisėtas susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar pokalbių telefonu slaptumo pažeidimas, dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas ir pan., gali būti traktuojami elektroniniais nusikaltimais, jei tokių veikų padarymui būtų naudojamas kompiuteris ar kompiuterinė sistema. Protokole taip pat išplečiamas būtinų priemonių, išsaugoti laikomus kompiuterius, srauto duomenis, juos atskleisti ir pateikti, įrašyti duomenis ir pan., taikymas.
Taip pat pareiškiama, kad baudžiamoji atsakomybė už šiurkštų menkinimą atsiranda, jei tai padaryta ketinant kurstyti neapykantą, diskriminavimą arba smurtą, nukreiptą prieš asmenį arba asmenų grupę dėl rasės, odos spalvos, kilmės arba tautinės ar etninės kilmės, taip pat religijos, jeigu ji naudojama kaip pretekstas kuriam nors iš šių veiksnių.
