Liepos 3 d. žurnale „Nature“ išspausdintame straipsnyje mokslininkai kalba apie naujos rūšies energijos perdavimo būdą, galintį padėti tyrinėti atmosferoje ar netgi žmogaus kūne vykstančias reakcijas.
Pabandykite įsivaizduoti paprastą molekulę, sudarytą iš dviejų atomų – tarsi du spyruokle sujungtus kamuoliukus. Jeigu atlėkęs kitas atomas trenktųsi į tokią sistemą, spyruoklė turėtų susispausti ir logiška manyti, kad molekulė atšoktų atgal (prisiminkite vadinamąjį Niutono lopšį).
Tačiau Bristolio universiteto Chemijos departamento (Jungtinė Karalystė) tyrėjas Stiuartas Grivsas (Stuart Greaves) siūlo idėją, kad esant tam tikroms sąlygoms molekulė turėtų atšokti ne atgal, o į priekį.
S. Grivsas su bendradarbiais tyrinėjo įgreitintų vandenilio atomų susidūrimus su atšaldytomis deuterio-deuterio molekulėmis. Kai tokie susidūrimai nesibaigia cheminėmis reakcijomis, vandenilio atomai yra išsklaidomi.
Vykstant tokiems netampriems procesams vandenilio atomų sklaidos kryptis paprastai būna nukreipta atgal. Tačiau šiuo atveju mokslininkai išsiaiškino, kad vykstančio proceso kryptis daugiausia buvo priešinga – nukreipta į priekį.
„Reakcija, kurią tyrėme, yra pati paprasčiausia galima cheminė reakcija, tačiau ji nepaliauja mus stebinus – net ir po 80 mokslinių tyrimų metų, – pasakoja S. Grivsas. – Mūsų darbas yra dar viena dėlionės detalė, padėsianti suprasti tokių cheminių reakcijų, kurios vyksta, pavyzdžiui, atmosferoje, mechanizmą“.
Šio reiškinio paaiškinimas yra toks: net jeigu vandenilio atomas pralekia pro deuterio-deuterio molekulę vos ją paliesdamas, šis procesas gali kiek patraukti artimiausią deuterio atomą, todėl iš karto pailgėja deuterių atomų tarpusavio jungtis, o tai priverčia molekulę pajudėti į priekį.
