Sumažėjus vėjo elektrinių gamybai ir prasidėjus planuotiems infrastruktūros remonto darbams, didmeninė elektros kaina gegužės mėnesį padidėjo visame Baltijos jūros regione, o labiausiai – Latvijoje. Viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 2,1 GWh elektros energijos – 71 proc. daugiau nei prieš metus.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Nacionalinė elektros generacija balandį patenkino apie 101 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris buvo apie 7 proc. didesnis nei balandį ir 0,3 proc. didesnis nei pernai gegužę. Vietoje pagaminta elektra patenkino 92 proc. bendrojo šalies elektros poreikio, o trūkstama elektra buvo importuojama per Lietuvos–Latvijos jungtis.
Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija balandį išlikto vėjo elektrinės, pagaminusios 416,8 GWh, arba 45 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 319,7 GWh, arba 34 proc. mūsų šalyje pagamintos elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 75,8 GWh, arba 8 proc. visos šalyje pagamintos elektros.
Didmeninės elektros kainų vidurkis gegužės mėnesį siekė 82,33 Eur/MWh – jis padidėjo 41,4 proc., palyginti su balandžio mėnesiu, kai buvo 58,23 Eur/MWh. Elektros kainos kilo dėl jungties tarp Latvijos ir Estijos planuoto remonto bei mažesnės vėjo elektrinių generacijos. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 90–125 Eur/MWh.
Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis gegužę siekė 90 Eur/MWh.
Lyginant 2026 m. gegužės ir balandžio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos augo visose valstybėse, labiausiai Latvijoje (43,4 proc.), mažiausiai Suomijoje (7 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos gegužę buvo Airijoje ir Italijoje, o mažiausios – Prancūzijoje, Suomijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėn. planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo nuo 0,283 Eur/kWh (2026-04-28) iki 0,287 Eur/kWh (2026-05-26), arba 1,4 procento. Planų su fiksuota 12 mėn. kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo nuo 0,283 Eur/kWh (2026-04-28) iki 0,285 Eur/kWh (2026-05-26), arba 0,7 procento.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina gegužės mėnesį, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo nuo 0,231 Eur/kWh iki 0,253 Eur/kWh, arba 9,5 procento.
2026 m. gegužę viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 2,1 GWh elektros energijos – 5,8 proc. daugiau nei balandį ir 71 proc. daugiau nei prieš metus gegužę, kai suvartota 1,23 GWh.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per gegužę Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4 proc. – padaugėjo 2 017 elektromobiliais. 2026 m. birželio 1 d. buvo įregistruoti 52 519 elektromobilių (26 979 grynieji elektromobiliai ir 25 540 – įkraunamų hibridų). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 55,9 procento.
Birželio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 5 119 viešojo įkrovimo prieigų, kurių atiduodamoji galia siekė 348,2 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius išaugo 86 vienetais, arba 1,7 proc., o instaliuota galia padidėjo 11,9 MW (3,5 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 83,4 proc., arba 2 328, o bendra atiduodamoji galia augo 94,7 procento.
Gegužę nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,56 Eur, arba 3,2 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (11,55 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (10,57 Eur).
