Balandį kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo –4,42 Eur iki 217,05 Eur/MWh. „Balandį elektros kainų mažėjimą Baltijos šalyse lėmė pavasariui būdingas mažesnis elektros poreikis bei auganti atsinaujinančios energijos gamyba. Ypač sparčiai augo saulės elektrinių generacija, o Baltijos šalyse reikšmingai didėjo ir vėjo elektrinių gamyba. Nors importas iš Šiaurės šalių mažėjo, didesnė vietinė gamyba padėjo užtikrinti rinkos balansą ir mažesnes kainas“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Balandį elektros importas į Baltijos šalis sumažėjo 30 proc., palyginti su kovu. Didžiausią įtaką tam turėjo 40 proc. sumažėję srautai iš Suomijos į Estiją per „Estlink“ jungtis – tam įtakos turėjo balandžio viduryje vykę planiniai remonto darbai. Tuo metu importas iš Lenkijos į Lietuvą sumažėjo 7 proc., tačiau srautai iš Švedijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį išaugo 6 proc.
Balandį elektros poreikis Lietuvoje mažėjo 11 proc., gamyba augo 18 proc.
Balandį bendras elektros vartojimas Baltijos šalyse, palyginti su kovu, sumažėjo 9 proc. ir siekė 2 078 GWh, tačiau buvo 3 proc. didesnis nei prieš metus. Lietuvoje vartojimas sudarė 863 GWh (–11 proc.), Latvijoje – 572 GWh (–8 proc.), o Estijoje – 644 GWh (–7 proc.).
Elektros gamyba Baltijos šalyse balandį augo 5 proc. ir siekė 2 030 GWh. Lietuvoje pagaminta 949 GWh elektros energijos (+18 proc.), Latvijoje – 682 GWh (–6 proc.), o Estijoje – 398 GWh (–3 proc.).
Balandį Baltijos šalys bendrai pasigamino 98 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 110 proc., Latvijoje – 119 proc., o Estijoje – 62 proc.
