Kovą Lietuvoje pasigaminome apie 81 proc. vartojimui reikalingos elektros, o jos didmeninė kaina per mėnesį sumažėjo 47,1 proc., palyginti su vasariu, bet buitiniams vartotojams siūlomų fiksuotos kainos planų tarifai paaugo 2,2–4,7 proc., atspindėdami tiekėjų atsargumą dėl galimų ateities kainų svyravimų.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Nacionalinė elektros generacija 2026 m. kovą patenkino apie 81 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Kovą elektros energijos vartojimas buvo apie 23,7 proc. mažesnis nei vasarį ir 2,7 proc. mažesnis nei 2025 m. kovą. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija kovą išlikto vėjo elektrinės (403,5 GWh), pagaminusios 41,5 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Saulės elektrinės per mėnesį pagamino 157,6 GWh elektros energijos – tai patenkino 16,2 proc. vartojimo poreikio, šiluminės elektrinės pagamino 81,7 GWh ir patenkino 8,5 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 19 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Latvijos jungtis.
Didmeninės elektros kainų vidurkis kovo mėnesį siekė 82,15 Eur/MWh ir, palyginus su vasario mėnesiu (155,43 Eur/MWh), sumažėjo 47,1 procento. Elektros kainos kovo mėnesį buvo beveik perpus mažesnės dėl šiltesnių orų, sumažėjusio elektros vartojimo, taip pat padidėjusios vėjo elektrinių gamybos ir pigios, hidroelektrinėse pagamintos elektros importo iš Latvijos. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 75–115 Eur/MWh.
Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis 2026 m. kovą – 91 Eur/MWh. Lyginant 2026 m. kovo ir vasario mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos daugiausiai augo tik Vokietijoje (2,8 proc.), ženkliausiai mažėjo Suomijoje (-79,7 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos kovą buvo Italijoje ir Airijoje, o mažiausios – Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Suomijoje.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per 2026 m. kovą padidėjo nuo 0,279 Eur/kWh (2026-02-24) iki 0,285 Eur/kWh (2026-03-31), arba 2,2 procento. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo nuo 0,276 Eur/kWh (2026-02-24) iki 0,289 Eur/kWh (2026-03-31), arba 4,7 procento.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina kovo mėnesį, palyginti su vasariu, dėl nukritusių didmeninių kainų sumažėjo nuo 0,347 Eur/kWh iki 0,260 Eur/kWh, arba 25 procentais.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per kovo mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,6 proc. – padaugėjo 1 662 elektromobiliais. 2026 m. balandžio 1 d. buvo įregistruoti 48 293 elektromobiliai (25 034 grynieji elektromobiliai ir 23 259 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 54,7 procento.
2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos 5 583 viešojo įkrovimo prieigos, kurių atiduodamoji galia siekė 368,5 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 588 vienetais, arba 11,8 proc., o instaliuota papildomai 15,6 MW galios (ji padidėjo 4,4 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 106,9 proc., arba 2 884, o bendra atiduodamoji galia išaugo 2,5 karto.
Viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse kovą suvartota 1,8 GWh elektros energijos – 10,2 proc. mažiau nei šių metų vasarį, tačiau 53,3 proc. daugiau nei prieš metus kovą, kai buvo suvartota 1,18 GWh.
Kovą nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,59 Eur, arba 2,9 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (10,30 Eur) ir pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (10,43 Eur).
