Šalčiams vasarį ir toliau kankinus Lietuvą, elektros kaina vartotojams augo dar labiau. Lyginant su sausiu, ji vartotojams kainavo apie 2 proc. daugiau. Rinką stebintys ekspertai teigia, kad tai buvo brangiausias vasario mėnuo istorijoje.
Šalyje įsitvirtinęs šaltis neatsitraukė ir vasarį, o dėl šios priežasties elektros energijos poreikis buvo neįprastai didelis. Vertinant paskutinių 10-ies metų vasario mėnesių vidurkį – šiemet elektros energijos poreikis buvo 30 proc. didesnis.
Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje vasarį pagaminta 76 proc. visos vėjo energijos. Visgi to neužteko – vis dar menka atsinaujinančių šaltinių generacija lėmė ir tai, kad importuojama elektros energija nebuvo tokia pigi, o visos Baltijos jūros šalys buvo priverstos elektros energiją gaminti iškastinio kuro pagalba.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis sako, kad vasaris elektros kainų atžvilgiu nebuvo malonus, tačiau kovą vartotojai jau gali tikėtis normalesnės situacijos rinkoje.
„Visą mėnesį su nerimu stebėjome elektros kainą biržoje. Tik mėnesio pabaigoje kaina šiek tiek normalizavosi. Vasarį turėjome visas įmanomas nepalankias sąlygas elektros rinkai, o kovą dramos turėtų būti mažiau. Jei situacija Artimuosiuose Rytuose normalizuosis – elektra vartotojams turėtų būti gerokai pigesnė“, – sako S. Jasiulis.
Anot jo, vasarį su birža susietus tiekimo planus pasirinkusiems vartotojams galutinė vidutinė kaina (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) siekė apie 32,01 ct/kWh (su PVM).
Kovas – pozityvus, bet geopolitika neramina
Kovo pradžia signalizuoja, kad pavasaris prasideda ne tik kalendoriuje. Atšilęs oras, tirpstantis sniegas, vis daugiau pasirodančių saulės spindulių reiškia vieną – turėsime vis daugiau sąlygų pigesnei elektros energijai biržoje. Vis daugiau įtakos atsinaujinančių energijos šaltinių gamyboje tenka saulės elektrinėms.
„Kiek generuosime vėjo elektros energijos pavasarį – prognozuoti sunku. Visgi tikrai aišku, kad saulės energijos turėsime vis daugiau ir daugiau. Tai leis mažinti elektros kainas biržoje visame regione. Su šiluma mažės ir šildymo poreikis visoje Europoje, todėl iškastinio kuro, kuris įprastai yra brangesnis už atsinaujinančią elektros energiją, vartosime mažiau.
Nepaisant to, didžiąja dalimi kovo mėnesį elektros kaina dar priklausys nuo vėjo ir gamybos pajėgumų Baltijos jūros regione. Ir, kaip rodo paskutinių dienų įvykiai, nuo geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose“, – sako S. Jasiulis.
Paskutinių dienų pavyzdžiai rodo, kad geopolitiniai įvykiai pasaulyje turi tiesioginės įtakos ne tik naftos ar dujų, bet ir elektros rinkoms. Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormūzo sąsiauryje, kuriuo į Europą vien iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų importuojama apie 10 proc. gamtinių dujų, toliau didės – kils ir išteklių kainos.
Toks scenarijus gali turėti įtakos ir visai Europai, ir mūsų regionui. Tai svarbu netgi toms šalims, kurios tiesiogiai didelio kiekio dujų nenaudoja, todėl ir mums. Anot jo, dėl to bendraujant su „Enefit“ klientais svarbu atkreipti dėmesį į visus faktorius, padėti jiems įsivertinti rizikas ir pagal tai išsirinkti elektros tiekimo planą.
S. Jasiulis prognozuoja, kad kovo mėnesį elektros kaina už kilovatvalandę „Enefit“, susiejusiems savo elektros tiekimo planus su birža, pigs. Jei situacija dėl Irano plačiau nesieskaluos, elektros kaina sieks apie 24,91 ct/kWh (su PVM ir valstybės dedamosiomis).
