Dėl šaltų orų sausį augo elektros ir gamtinių dujų vartojimas, o tai turėjo įtakos kainų pokyčiams: didmeninės elektros kainos vidurkis Lietuvoje augo 70,6 proc., tačiau fiksuotos elektros kainos planai vartotojams brango tik 0,4 proc., atspindėdami tiekėjų atsargumą dėl ateities kainų svyravimų.
Nacionalinė elektros generacija 2026 m. sausį patenkino apie 67 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Sausį elektros energijos vartojimas buvo apie 24 proc. didesnis nei gruodį ar 2025 m. sausį.
Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija sausį buvo vėjo elektrinės (542,9 GWh), pagaminusios 38,4 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės per mėnesį pagamino 266,7 GWh elektros energijos – tai patenkino 18,9 proc. vartojimo poreikio, saulės elektrinės pagamino 16,0 GWh ir patenkino 1,1 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 32,9 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Švedijos ir Lietuvos–Latvijos jungtis, o Lietuvos–Lenkijos jungtimi eksporto / importo balanse sausio mėnesį vyravo eksportas.
Didmeninės elektros kainų vidurkis sausio mėnesį siekė 152,47 Eur/MWh ir, palyginus su gruodžio mėnesiu (83,94 Eur/MWh), padidėjo 81,6 proc., o palyginus su 2025 m. sausiu (89,38 Eur/MWh), pakilo 70,6 procento. Elektros kainų augimui didžiausią įtaką padarė beveik ketvirtadaliu, palyginus su gruodžio mėnesiu, padidėjęs elektros vartojimas, kurį sąlygojo neįprastai šalti sausio orai. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 80–100 Eur/MWh.
Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis šį sausį – 125 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. gruodžio mėn. ir 2026 m. sausio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos daugiausiai augo Suomijoje (225,7 proc.) ir Baltijos šalyse (Estijoje – 109,6 proc., Latvijoje – 82,8 proc., Lietuvoje – 81,6 proc.). Lyginant visas ES valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos sausį ir buvo Baltijos valstybėse, o mažiausios – Švedijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Vidutinė didmeninė elektros kaina sausį Latvijoje buvo 153,44 Eur/MWh, Lenkijoje – 143,26 Eur/MWh, Estijoje – 154,44 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per 2026 m. sausį padidėjo 0,4 proc. – nuo 0,274 Eur/kWh iki 0,275 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo taip pat 0,4 proc. – nuo 0,271 Eur/kWh iki 0,272 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina 2026 m. sausio mėnesį, palyginti su 2025 m. gruodžio mėnesiu, dėl išaugusių didmeninių kainų padidėjo nuo 0,260 Eur/kWh iki 0,343 Eur/kWh, arba 32 procentais.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per sausio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 2,6 proc. – padaugėjo 1 164 elektromobiliais. 2026 m. vasario 1 d. buvo įregistruoti 45 519 elektromobilių (23 745 grynieji elektromobiliai ir 21 774 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 50,7 procento.
2026 m. sausį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 2,40 GWh elektros energijos – 9,59 proc. daugiau nei ankstesnis rekordas užfiksuotas 2025 m. gruodį (suvartota 2,19 GWh) bei 101,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus (1,19 GWh). Vartojimo rekordas pagerintas ketvirtą mėnesį iš eilės.
Sausį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,49 Eur, arba 2,4 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,22 Eur) ir 2,6 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (9,09 Eur).
