Prieš beveik šimtą metų Lietuvoje užsimezgusį statybos inžinerijos bei architektūros mokslą sėkmingai puoselėjantis KTU Statybos ir architektūros fakultetas nestovi vietoje ir siekia atverti kelius, kad būtų galima sparčiau statybos sektorių skaitmenizuoti bei inovatyvius sprendimus ir medžiagas diegti. Visa tai sėkmingai kuriama bendradarbiaujant su verslo atstovais, rašoma pranešime.
„Nors šiemet oficialiai minime fakulteto įkūrimo 80-metį, bet žinome, kad tęsiame dar 1922 m. Lietuvos Universitete įkurto Statybos skyriaus istoriją. Per šį laikotarpį paruošėme daugiau nei 15 tūkst. statybos inžinierių bei architektų. Tiesa, kiekviena studentų laida jau yra kitokia, universitete jaučiame, kaip greit keičiasi statybų sektorius ir pagal tai nuolat atnaujiname studijų programas“, – dalijasi mintimis KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis.
Pasak profesoriaus, aukštajame moksle negalima žiūrėti į tai, kokių specialistų reikia šiandien, nes privalu žvelgti bent 10 metų į priekį. Įvertinant globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir populiacijos augimas, tampa aišku, kad statybos sektorius keisis iš esmės. Studijose vis dažniau taikoma statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodika, studentai gali gilintis ir į dirbtinio intelekto tematiką ar prisidėti prie aplinką tausojančių medžiagų tyrimų.
Akivaizdu, kad šiais metais studijas pradėję architektai ir statybos inžinieriai savo karjeros istorijoje ir toliau stebės radikalias sektoriaus transformacijas. Europoje pastatų eksploatacijos metu į aplinką išskiriama 40 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Statyba yra daugiausia išteklių sunaudojanti pramonės šaka. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jai sunaudojama 50 proc. viso pasaulyje pagaminamo plieno ir virš milijardo tonų žaliavų kasmet. Apskaičiuota, kad statybos pramonei padidinus savo efektyvumą 1 proc., pasaulio mastu būtų sutaupyta apie 100 mlrd. eurų. Norint tai pasiekti, itin svarbus aukštojo mokslo, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas.
„Esant tokiai situacijai tiesiog privalome aktyviai bendradarbiauti su verslu ir skatinti pokyčius. Tam yra keletas vienodai svarbių kelių: aplinkai draugiškų ir inovatyvių medžiagų kūrimas bei statybų sektoriaus skaitmenizavimas. Abu kelius sėkmingai plėtojame fakultete ir įterpiame į studijų procesus. Šiemet fakultete startuos ir du Horizontas 2020 mokslo projektai, kurie susiję su statybos skaitmeninimu (pastatų energiniu sertifikavimu bei daiktų interneto technologijų diegimu). Tik apjungdami mokslą, inovacijas ir studijas, galime žengti pirmyn“, – tikina prof. A. Jurelionis.
Vienas iš paskutinių gražių pavyzdžių, kaip universitetas kartu su verslo atstovais gali kartu skatinti statybų sektoriaus skaitmenizavimą – Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras (IMIC).
Šiuo metu IMIC organizuoja ne tik įvairaus lygio skaitmenizavimo ar dirbtinio intelekto pritaikymo kursus statybos inžinieriams, ne tik kviečia į diskusijas, bet ir kuria Kauno skaitmeninį modelį, kartu su LR Aplinkos ministerija bei partneriais iš VGTU dirba su BIM-LT projektu ir kuria Lietuvos nacionalinio statybos informacijos klasifikatorių bei gilinasi į kitus Lietuvos ir tarptautinius projektus.
Siekiant paruošti būsimuosius inžinierius ir architektus šiems iššūkiams, fakultete pradėtas rengti Jungtinio projekto modulis, kuriame ugdomos platesnio tarpdisciplininio inžinerijos konteksto suvokimo kompetencijos, komandinio darbo gebėjimai, netechninių aspektų supratimas ir skaitmeninių technologijų naudojimas.
Modulio metu esmine sąlyga tampa skirtingų sričių studentų darbas komandoje, o pritaikius statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodus studentams sukuriamos sąlygos, kurios yra labai artimos realių statybos projektų rengimo sąlygoms, o teritorijas studentų darbams noriai siūlo savivaldybės.
