Esu jau ne kartą išsakęs savo nuomonę, kad (ir šiais metais) pagrindiniu kokybiniu kriterijumi priimant į aukštąsias mokyklas turėtų išlikti valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai.
Mano nuomone, yra mažiausiai dvi labai svarios priežastys, kodėl reikalingi valstybiniai brandos egzaminai stojant į aukštąsias mokyklas.
Dvi priežastys
Pirmoji – jau ne vienerius metus šalies mastu matome didžiulį neatitikimą tarp valstybinių brandos egzaminų įvertinimų ir metinių pažymių. Tai sąlygoja vyraujantį nepasitikėjimą metinių pažymių validumu. Susiklosčiusią situaciją galima iliustruoti praėjusių metų abiturientų matematikos pasiekimais.
Žemiau esančiame grafike pateikta priklausomybė tarp abiturientų skaičiaus (y ašis) ir jų pasiektų matematikos rezultatų (x ašis): pilka spalva pažymėti metiniai pažymiai (4-10 balų skalėje), o melsva spalva – valstybinių brandos egzaminų rezultatai (16-100 balų skalėje).
Pateiktieji skaičiai kalba patys už save ir manau, kad papildomų komentarų net nereikia – stebima vos ne atvirkštinė priklausomybė tarp metinių pažymių ir valstybinių brandos egzaminų rezultatų.
Šie skirtumai dar labiau išryškėja analizuojant atskirų mokyklų abiturientų pasiekimus – fiksuojama išties didžiulė neatitiktis. Galima pateikti daugybę pavyzdžių iš konkrečių mokyklų, kuomet daugumos abiturientų matematikos žinios pagal metinius pažymius yra vertinamos 7-9 balais, o valstybinių brandos egzaminų metu daugiau kaip pusė jų nesurinko net 40 balų.
Sakysite, čia tendencingai paimti tik vieno dalyko rezultatai. Nieko panašaus – su kitais mokomaisiais dalykais situacija dargi prastesnė, gal kiek geriau tik su anglų kalbos žinių vertinimu.
Tokioje situacijoje ieškant kuo objektyvesnio atskaitos taško stojančiųjų į aukštąsias mokyklas žinioms įvertinti, vieninteliu kokybiniu kriterijumi lieka standartizuoti valstybiniai brandos egzaminai ir jų rezultatai.
Antroji labai svarbi priežastis – turime aiškią juridinę bazę, kuri reglamentuoja priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką: minimalūs reikalavimai stojantiesiems, stojamojo balo skaičiavimo metodika, valstybės finansuojamų vietų skyrimo tvarka, bendra dokumentų pateikimo ir priėmimo elektroninė sistema ir kt.
Man sunku net įsivaizduoti, kokia didžiulė kiltų teisinė sumaištis, jeigu būtų atsisakyta valstybinių brandos egzaminų. Reiktų skubos tvarka keisti įstatymus, daugybę teisinių dokumentų, susidurtumėme su techninėmis problemomis kuriant naują priėmimo sistemą ir pan. Jau nekalbant apie nepasitenkinimą, kuris neišvengiamai kiltų iš ankstesniais metais mokyklas baigusiųjų pusės.
Kokie tolesni veiksmai turėtų būti atlikti artimiausiu metu?
Manau, kad šiandieną mūsų dėmesys ir resursai turi būti nukreipti sklandžiam egzaminų vykdymui užtikrinti.
Visų pirma, už egzaminų organizavimą atsakingos institucijos kartu su epidemiologais ir kitais sveikatos apsaugos specialistais turi pateikti aiškias rekomendacijas dėl reikalavimų sveikatai saugioms sąlygoms užtikrinti egzamino metu: patalpų dezinfekcija, būtinas atstumas tarp asmenų, įleidimo į egzaminų centrą tvarka, saugos priemonių poreikis ir pan.
Ši informacija švietimo bendruomenei ir savivaldybių atstovams, organizuojantiems egzaminų vykdymą atskirose savivaldybėse, yra nepaprastai reikalinga.
Siekiant efektyviai valdyti procesus ir tiksliai suplanuoti reikalingų žmogiškųjų ir materialinių resursų (egzaminų stebėtojų, techninių priemonių, reikalavimus atitinkančios patalpų ir pan.) poreikį, manau, kad būtų tikslinga abiturientams iš naujo paskelbti registraciją į konkrečius egzaminus.
Kaip suprantu, šiuo metu disponuojami skaičiai atspindi būsimųjų abiturientų praėjusių metų rudens norus. Galbūt, atsižvelgiant į situaciją, dalis abiturientų keis savo prioritetus ir ketinimus.
Pasigirsta tvirtinimų, kad ne visi abiturientai, šiuo metu besirengiantys egzaminams nuotoliniu būdu, turi reikiamas technines priemones – kompiuterius ar prieigą prie interneto.
Jeigu tai tiesa, tuomet neabejotinas prioritetas būtų aprūpinti šiomis priemonėmis pirmiausiai abiturientus, neturinčius tokių galimybių. Žinoma, nereiktų suabsoliutinti ir eskaluoti tokių aplinkybių – yra ir kitos priemonės ruoštis egzaminui (knygos, užrašai, konspektai) – juk pasiruošimas egzaminams tikrai neprasidėjo prieš mėnesį.
Kalbant apie dabartinę situaciją noriu pabrėžti – nelaukime vien tik Vyriausybės sprendimų ir nurodymų, o imkimės veiksmų patys. Man labai smagu matyti daugybę iniciatyvų, ateinančių iš įvairių verslo ir švietimo organizacijų, kurios prasidėjo nelaukiant ministerijos nurodymų.
Geranoriškumas, atsakingumas, supratimas ir susitelkimas yra galingiausios priemonės ieškant mums visiems taip reikalingų sprendimų išeinant iš dabartinės krizinės situacijos – ne tik epidemiologinės, bet ir psichologinės bei ekonominės.
Šiuo metu tiesiog privalome būti vieningi ir susitelkę, nes patirtis mus moko, kad krizinėse situacijose visuomet atsiranda jėgų, kurios, prisidengdamos kilniais žodžiais, netikrais argumentais ir manipuliuodamos žmonių jausmais, iš tikrųjų tik dar labiau sėja sumaištį ir nepasitikėjimą.
Eugenijus Valatka yra Kauno technologijos universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas
