Europos Komisijos paskelbtos 2019 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitos duomenys rodo, kad siekiant svarbių ES švietimo ir mokymo tikslų padaryta pažanga, tačiau taip pat pabrėžiama, kad reikia geriau remti mokytojus ir didinti mokytojo profesijos patrauklumą.
Už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Europos Komisijos narys Tiboras Navracsicsius sakė: „ Siekdami sukurti atsparią, darnią ir teisingą Europą, turime investuoti į švietimą. Tai visų pirma reiškia, kad turime investuoti į mokytojus – suteikti jiems priemonių ir pripažinimą, kurių jie nusipelnė. Švietimo reformos sėkmė priklauso nuo mokytojų, todėl norint iki 2025 m. sukurti tikrą Europos švietimo erdvę, labai svarbu geriau tenkinti jų poreikius. Didžiuojuosi per pastaruosius metus su valstybėmis narėmis pasiektais rezultatais, tačiau laukia daugiau darbo. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis labai padeda toliau pertvarkyti mūsų švietimo sistemas ir užtikrinti, kad visi galėtų kuo geriau išnaudoti savo gabumus.“
Kalbant apie investicijas į švietimą, iš naujausių stebėsenos ataskaitos duomenų matyti, kad ES viešosios išlaidos švietimui ES lygmeniu iš esmės nekito, o valstybės narės šiai sričiai vis dar skiria mažiau lėšų, palyginti su laikotarpiu iki 2007–2008 m. ekonomikos krizės.
Naujausioje stebėsenos ataskaitoje teigiama, kad valstybės narės jau beveik pasiekė tikslą sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Vis dėlto nors mokyklos nebaigusių moksleivių dalis sumažėjo nuo 14,2 proc. 2009 metais iki 10,6 proc. 2018 metais, pažanga nuo 2016 metų sulėtėjo. Tretinį išsilavinimą turinčių jaunuolių procentinė dalis padidėjo nuo 32,3 proc. 2009 metais iki 40,7 proc. 2018 metais.
Stebėsenos ataskaitoje taip pat parodyta, kad aukštesnis išsilavinimas siejamas su aukštesniais neseniai studijas baigusių absolventų užimtumo rodikliais, taip pat matyti, kad gerokai aktyviau dalyvaujama suaugusių mokymosi programose. Ankstyvojo ugdymo įstaigas lankančių vaikų dalis padidėjo nuo 90,8 proc. 2009 metais iki 95,4 proc. 2017 metais. Nors švietimo įstaigų lankomumas Europoje didėja, vienas iš penkių 15-os metų moksleivių vis dar negali išspręsti paprastų skaitymo, matematikos ir mokslo uždavinių, taip pat tebėra daug vaikų, kuriems kyla rizika įgyti per menką išsilavinimą.
Ataskaitos duomenys rodo, kad 2018 m. Lietuvoje nepasiekusių minimalaus skaitymo, matematinio raštingumo ir gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygmens jaunuolių procentas išlieka toks pat, palyginus su 2017 m.:
- 25,1 proc. nepasiekė minimalių skaitymo gebėjimų (ES vidurkis - 19,7 proc.);
- 25,4 proc. – minimalių matematinio raštingumo gebėjimų (ES vidurkis – 22,2 proc.);
- 24,7 proc. – minimalių gamtamokslinio raštingumo gebėjimų (ES vidurkis – 20,6 proc.).
Suaugusiųjų (25-64 metų), dalyvaujančių mokymosi procese, dalis Lietuvoje 2018 m. sudarė 6,6 proc. (2017 m. – 5,9 proc.), o visoje ES besimokančių suaugusiųjų asmenų dalis 2018 m. buvo 11,1 proc.
Kalbant apie ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos, mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių 18–24 metų amžiaus žmonių Lietuvoje 2018 m. buvo 4,6 proc., ES vidurkis – 10,6 proc.
Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų amžiaus asmenų dalis Lietuvoje sudarė 57,6 proc. (2017 m. – 58 proc., 2009 m. – 40,4 proc.). Palyginti ES vidurkis 2018 metais buvo 40,7 proc., 2017 m. – 39,9 proc., 2009 m. – 32,3 proc.
