Per kiek laiko pasaulyje pagaminama beveik 9 tonos plastiko? Kuris maisto gamybos būdas gali padėti sutaupyti elektros energijos? Iš kokių elektroninių atliekų galima pagaminti kalėdinės eglutės žaisliukus? Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) jau penktąjį kartą organizuotos Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados metu į šiuos ir panašius klausimus atsakinėjo 1400 7–8 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. Moksleiviams teko gerokai paplušėti – tik 10 proc. surinko daugiau nei 80 balų iš 100 galimų. Daugiausiai moksleivių suklupo ties galvosūkiais, o savo žinias pademonstravo, atsakydami į klausimus apie įvairių atliekų rūšiavimą ar antrinį panaudojimą.
Moksleiviai, dalyvavę olimpiadoje, atstovavo savo mokyklą ir jų rezultatai buvo vertinami pagal bendrą visos mokyklos vidurkį. Daugiausiai balų, net 97 iš 100, surinko Kauno „Viktoro Kuprevičiaus“ progimnazija. Puikius rezultatus taip pat pademonstravo ir Šalčininkų rajono „Eišiškių“ gimnazija, surinkusi 88 balus. Trečiąją vietą aplinkosaugos olimpiadoje iškovojo Alytaus „Volungės“ progimnazija, kuri surinko 82 balus.
EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė džiaugiasi, jog olimpiada kasmet sulaukia itin dėl didelio susidomėjimo. „EPA pagrindinė veikla rūpintis saugiu elektronikos atliekų tvarkymu ir įgyvendinti elektronikos gamintojų bei importuotojų socialinę atsakomybę. Tačiau kartu EPA skiria ypatingą dėmesį visuomenės edukavimui apie tinkamą elektronikos atliekų išmetimą bei siekia skatinti atsakingą elgesį, tausojant gamtos resursus ir atsisakant nesaikingo vartojimo. Todėl į pasiruošimą olimpiadai buvo įtrauktos ir tokios temos kaip žiedinės ekonomikos svarba, „zero waste“ filosofija (liet. „nulis atliekų“), taip pat pateikti paprasti ir kasdienei praktikai tinkantys pavyzdžiai. Siekėme, kad olimpiada moksleiviams būtų patraukli ir įtraukianti. Šiemet olimpiados pasiruošimo medžiagoje buvo pateikti ir žinomų žmonių bei įdomių keliautojų pasakojimai apie aplinkosauginius iššūkius, su kuriais jiems teko susidurti. Kiekviena istorija skirtinga, įtraukianti ir skatinanti keisti įpročius kasdieniame gyvenime. Olimpiados rezultatai įrodo, kad pavyko: moksleiviai aktyviai dalyvavo ir noriai ruošėsi“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.
Įdomūs keliautojai ir žinomi žmonės, tokie kaip humoristas P. Ambrazevičius, aktorė E. Užaitė, biologė, fotografė ir keliautoja A. Norkutė, LRT „Gyvenimas“ laidos vedėjas ir žurnalistas E. Žičkus papasakojo apie Šri Lankos sąvartyną, užgulusį gyvenamuosius namus, Maltos automobilių spūstis, kupranugarių grožio konkursus ir ryklių kūnus kasdien išmestus Omano pakrantėje, dramblius, išnaudojimus turistų užgaidoms Azijoje ir migruojančias elektronikos atliekas vakarų Afrikoje bei kt. Realios istorijos ir tikros emocijos, su kuriomis moksleiviai buvo kviečiami susipažinti, besiruošiant artėjančiai olimpiadai, rodo, kad aplinkosauginės problemos nėra tokios jau tolimos ir teorinės, jos realios ir turi rūpėti kiekvienam. Kiekviena istorija moksleiviams buvo pateikta prie metodinės medžiagos su papildomu klausimynu.
Išanalizavus olimpiados dalyvių rezultatus, paaiškėjo, kad moksleiviai nesunkiai susidorojo su klausimais, kuriuose buvo pateiktos vizualizacijos. Pavyzdžiui, vieno klausimo nuotraukoje matyti žaisliukai ant Kalėdų eglutės. Olimpiados dalyviai turėjo nuspręsti, iš kokių antrinių žaliavų pagamintos dekoracijos. Teisingai pasirinkusių atsakymą – iš panaudotų elektros lempučių – buvo net 79 proc. moksleivių. Taip pat, pasirodo, vienas iš lengviausių klausimų moksleiviams buvo nuspręsti, kur išmesti panaudotas automobilio padangas, teisingą atsakymą „nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę“ pasirinko kone 9 iš 10 dalyvių.
Tiesa, pastebėta, jog moksleiviams sunkiausiai įkandami buvo galvosūkiai. Pavyzdžiui, buvo pateiktas klausimas, kiek reikėtų perdirbti popieriaus, norint išsaugoti 17 medžių, virš 26 tūkst. l vandens bei pakankamai energijos tam, kad 6 mėn. laikotarpiui būtų apšildytas vidutinio dydžio gyvenamasis namas. Teisingą atsakymą – 1 t – pasirinko tik apie 33 proc. dalyvavusiųjų.
Klausimus olimpiadai rengė Lietuvos geografijos mokytojų asociacija (LGMA). Olimpiada vyko nuotoliniu būdu: akademinio partnerio – Kauno technologijos universiteto (KTU) – virtualioje erdvėje.
