Europos Komisijos paskelbtos 2018 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaitos duomenys rodo, kad išlieka skirtumų tarp šalių ir šalių viduje, kurie rodo, kad reikia tolesnių reformų švietimo srityje. Ypač tai svarbu kalbant apie pagrindinius gebėjimus, nes reikia didesnių pastangų norint užtikrinti, kad jauni žmonės išmoktų tinkamai skaityti, rašyti ir skaičiuoti – tai būtina sąlyga, kad jie galėtų tapti aktyviais ir atsakingais piliečiais.
Mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių skaičius Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 11,2 proc. 2014 m. iki 10,6 proc. 2017 m. – šis skaičius labai artimas 2020 m. nustatytam mažiau negu 10 proc. tikslui. Ir vis dėlto tai reiškia, kad daugiau negu dešimtadalis moksleivių susiduria su sudėtingomis tolesnio mokymosi arba patikimo patekimo į darbo rinką perspektyvomis, be kita ko ir dėl to, kad yra mažiau suaugusiųjų mokymosi galimybių.
Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų skaičius Europos Sąjungoje išaugo iki 39,9 proc.: taip beveik pasiektas 2020 m. nustatytas 40 proc. tikslas. 95,5 proc. ketverių metų ir vyresnių vaikų dalyvavo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje: tai šiek tiek daugiau negu numatytas tikslas, kuris yra ne mažiau kaip 95 proc.
Ataskaitos duomenys rodo, kad 2017 m. Lietuvoje penkiolikamečių, kurių pagrindiniai skaitymo gebėjimai prasti, buvo 25,1 proc. (ES vidurkis – 19,7 proc.), matematikos gebėjimai prasti 25,4 proc. jaunuolių (ES vidurkis – 22,2 proc.), gamtos mokslų prastus gebėjimus turinčių penkiolikamečių Lietuvoje buvo 24,7 proc. (ES – 20,6 proc.). Suaugusiųjų (25-64 metų), dalyvaujančių mokymosi procese, dalis Lietuvoje 2017 m. sudarė tik 5,9 proc., o visoje ES besimokančių suaugusiųjų asmenų dalis buvo 10,9 proc. Kalbant apie mokyklos nebaigusių ir atestato negavusių moksleivių skaičių, Lietuvoje tokių žmonių buvo tik 5,4 proc., kai ES vidurkis – 10,6 proc. Lietuvoje žymiai daugiau negu ES aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų (Lietuvoje – 58 proc. (47,6 proc. vyrų ir 68,1 proc. moterų), ES vidurkis – 39,9 proc.).
