Vilniaus universitetas (VU) įvertintas kaip geriausias 26 bakalauro ir 21 magistrantūros studijų kryptyse universitetų ir kolegijų studijų krypčių reitinge.
Žurnalo „Reitingai“ jau antrą kartą pristatytame universitetų ir kolegijų studijų krypčių reitinge pirmą kartą atskirai įvertintos bakalauro ir magistrantūros studijos.
Pagal paskelbtą dalykinį bakalauro studijų krypčių reitingą VU pirmauja ir yra šių krypčių lyderis: genetika, visuomenės sveikata, biologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija, chemija, fizika, matematika, statistika, sociologija, teisė, politikos mokslai, komunikacija, žurnalistika, psichologija, verslas ir vadyba, vadyba, elektronikos ir elektros inžinerija, informatika, programų sistemos, pedagogika, lietuvių filologija, anglų filologija, vertimas, istorija, filosofija, gamtinė geografija.
VU lyderiauja šiose magistrantūros studijų kryptyse: genetika, biologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija, chemija, fizika, matematika, statistika, komunikacija, žurnalistika, viešieji ryšiai, psichologija, ekonomika, finansai, verslas ir vadyba, apskaita, lietuvių filologija, anglų filologija, vertimas, istorija, filosofija, paveldo studijos.
Studijų prorektorė doc. Nijolė Radavičienė mano, kad šis reitingas naudingas visiems. „Vilniaus universitetas nuosekliai rūpinasi studijų kokybe, studijų ir mokslo vienove, mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimu, todėl atsižvelgiame į visus aspektus. Geri rezultatai – uolaus nuolatinio darbo vaisius“, – apibendrina prorektorė N. Radavičienė.
Vertinant bakalauro studijų programas atsižvelgta į darbdavių apklausos duomenis (40 taškų), LAMA BPO pateiktus duomenis (kiek iš viso priimta, koks balo vidurkis, kiek geriausiųjų ir koks buvo žemiausias balas), absolventų įsidarbinimo duomenis, atlyginimo dydį, Studijų kokybės vertinimo centro užsienio ekspertų įvertinimą. Reitinguojant magistrantūros studijas buvo atsižvelgiama į moksliškumą. Žurnalistė Jonė Kučinskaitė „Web of Science“ duomenų bazėje skaičiavo mokslines publikacijas. 50 proc. viso vertinimo sudarė darbdavių nuomonė, o likę 50 proc. – moksliškumo rodikliai (kiek 2014 m. paskelbta publikacijų, koks jų cituojamumo rodiklis, kiek valstybės finansuojamų doktorantūros vietų).
