Nors Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad paskolas studijoms galės gauti visi norintieji, Lietuvos studentų sąjungos atstovai teigia, kad iš Švietimo ir mokslo ministerijos juos pasiekusios žinios rodo ką kita. Esą paskoloms numatytas 100 mln. litų limitas ir jų visiems nepakaks. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad, nors toks limitas svarstomas, nerimauti nėra pagrindo.
Studentų atstovai teigia, kad, jų žiniomis, studentų paskoloms valstybė yra numačiusi 100 milijonų litų limitą.
Kaip lrt.lt sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, lėšų gali pritrūkti, nes priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą neliko laisvų finansuojamų vietų.
„Nuo rugsėjo 1-osios nebebus priiminėjama į 520 litų įkainotas studijas – jos bus visiškai mokamos arba visiškai nemokamos.
Iš to mes darome išvadą, kad poreikis paskoloms gali ūgtelėti ir galima tiesiog nesutilpti į šitą limitą.
Baiminamės, kad tie studentai, kuriems iš tikrųjų reikės paskolos, pagal naująją tvarką gali jos tiesiog negauti, nes bus išsekęs valstybės biudžetas“,– dėstė D. Dikšaitis.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas negalėjo įvardinti, kokia konkreti suma galėtų patenkinti studentų poreikius.
„Šituos skaičiavimus, nežinant stojimo rezultatų, yra sudėtinga atlikti, bet mūsų vienintelis noras buvo tas, kad valstybė įsipareigotų iš tikrųjų maksimaliai visą esamą paskolų poreikį patenkinti.
Tiesiog buvo suformuotas lūkestis ir tam patys studentai, abiturientai buvo ruošiami jau kurį laiką“, – sakė D. Dikšaitis.
Ministerija ragina negąsdinti abiturientų
Tuo metu Švietimo ir mokslo ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė prašė „negąsdinti abiturientų“.
„Visi žinome, kad valstybės resursai šiuo metu yra labai riboti. Taip, 100 milijonų limitas yra svarstomas, bet mūsų skaičiavimais ir remiantis prognozėmis šių pinigų visiškai užteks patenkinti visų norinčių pasiimti paskolas prašymus. Tikrai manau, kad nėra pagrindo nuogąstauti, jog ne visiems norintiems užteks lėšų pasiskolinti“, – ramino pašnekovė.
A. Skaržinskaitė prisipažino nenorinti spekuliuoti „kiek užteks, kiek neužteks“, bet patikino, kad Vyriausybė darys viską, kad būtų patenkinti visų norinčiųjų pasiskolinti prašymai.
„Tuo tikslu į paskolų sistemą buvo įtraukti ir privatūs kreditoriai, privačios kredito įtaigos“, – sakė ministro atstovė.
Pasak A. Skaržinskaitės, labai sunku ką nors prognozuoti, „kai yra pirmi metai su nauja paskolų sistema“.
„Labai sunku prognozuoti, kiek tų paskolų prireiks, gal iš tikrųjų skolinsis mažiau žmonių, nei, tarkime, mes ar studentai skaičiuoja.
Nereikėtų dėl to gąsdinti, tarkime, abiturientų, kurie šiuo metu ruošiąsi studijuoti, nes valstybė tikrai darys viską, kad kuriama valstybės remiamų paskolų sistema būtų kuo lankstesnė ir kuo prieinamesnė ir užtikrintų galimybę studijuoti kuo platesniam ratui“, – teigė pašnekovė.
LSS: Vyriausybės projekte daug spragų
Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) asistentės ryšiams su visuomene Simonos Juočepytės, itin kritiškai studentų atstovai įvertino tai, kad Vyriausybės nutarimo projekte nenustatyta konkreti palūkanų už valstybės remiamas paskolas norma.
LSS ragina visoms valstybės remiamoms paskoloms taikyti bendrą palūkanų dydį, kuris negalėtų viršyti 6 proc. Palūkanų skaičiavimo pradžia studentų atstovai siūlo laikyti ne studijų baigimo (kaip nustatyta Vyriausybės nutarimo projekte), bet paskolos grąžinimo pradžios momentą. Kartu LSS ragina studentų atstovus įtraukti į kredito įstaigų paskoloms teikti atranką.
Pasak S. Juočepytės, LSS taip pat siūlo pailginti terminą valstybės remiamoms paskoloms grąžinti – tokių paskolų grąžinimo pradžia, anot LSS, turėtų būti ne vieneri, bet dveji metai po studijų baigimo.
Taisytina, LSS nuomone, ir nuostata dėl paskolos gyvenimo išlaidoms išmokėjimo. Nutarime nustatyta, kad tokia paskola mokama dalimis kas mėnesį. LSS siūlymu, esant studento prašymui, derėtų sudaryti galimybę gauti visą paskolą iškart.
