Nuo 2014-ųjų metų tarptautinė telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ kasmet skelbia Tarptautinio jungiamumo indekso (GCI) ataskaitą. Joje reitinguojamas telekomunikacijų išvystymas 79 pasaulio šalyse bei vertinama, kokią įtaką geras telekomunikacijų išvystymas daro šalių ekonomikai. 2020-ųjų GCI ataskaitoje ištirta ir Lietuva, reitinge atsidūrusi 27 vietoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos stiprybė – interneto pralaidumas
2020-ųjų GCI ataskaitos rezultatai rodo, kad telekomunikacijų srityje Lietuva gali pasirgti net keliomis stiprybėmis, iš kurių didžiausia – interneto pralaidumas, užtikrinantis kokybę ir greitį jo vartotojams. Šioje srityje Lietuvos rodikliai (10 taškų) ženkliai lenkia kitų šalių vidurkį (3 taškai). Lietuvos rodikliai taip pat aukšti informacinių technologijų reguliavimo srityje, apimančioje elektroninę komerciją, verslą, intelektinę nuosavybę, vartotojų saugumą ir kt.
GCI ataskaitoje įvertintos Lietuvos investicijos į telekomunikacijas, taip pat – 4G ir 5G ryšį. Tyrėjai aiškinosi, kiek dėmesio skiriama moderniai ir patikimai tinklo infrastruktūrai, taip pat – koks kiekis mobiliųjų įrenginių užtikrina 4G ir 5G ryšio naudojimą. Čia Lietuva atitinka ir net lenkia bendrą šalių vidurkį.
Tačiau itin mažais rodikliais Lietuva pasižymi investicijų į daiktų internetą ir dirbtinį intelektą srityse. Itin perspektyviomis laikomos sritys Lietuvoje vis dar stokoja dėmesio ir realių žingsnių taikant, tobulinant ir atrandant tiek daiktų interneto, tiek dirbtinio intelekto galimybes.
GCI ataskaitos duomenys rodo ir stiprią Lietuvos patirtį kibernetinio saugumo segmente. Vidurkį lenkiantys Lietuvos rodikliai patvirtina, jog šalis ne tik suvokia kibernetinio saugumo svarbą, bet ir yra įsitraukusi į šios srities gerinimą ir tobulinimą.
Pradedantieji vejasi pirmaujančias ekonomikas, o šios siekia išlaikyti išlaidas IT
2020 metų tyrime buvo išanalizuoti šalių, suskirstytų į pradedančiųjų, pažengusiųjų ir pirmaujančiųjų grupes, GCI rodiklio pokyčiai nuo 2015 metų. Nustatyta, jog visų grupių ekonomikų GCI indeksas per šį laikotarpį pakilo, o didžiausią pažangą padarė pradedančiosios valstybės, sumažinusios skaitmeninę atskirtį nuo pažengusiųjų ir pirmaujančiųjų.
Naujausioje ataskaitoje pastebėta, kad pradedančios šalys labiausiai patobulėjo plačiajuosčio ryšio padengimo srityje. Vidutinė mobiliojo ryšio plėtra išaugo 2,5 karto, 4G interneto abonentų skaičius pakilo nuo 1 iki 19 proc., o mobiliojo ryšio paslaugos atpigo 25 proc.
Visa tai leido pradedančiosioms valstybėms pasiūlyti daugiau skaitmeninių paslaugų ir išnaudoti šias naujas galimybes ekonomikos vystymesi. Šioje šalių grupėje augo ir išlaidos elektroninėje prekyboje, pernai pasiekusios 2000 JAV dolerių vienam asmeniui. Dalis pradedančiųjų valstybių 2020 metais padidino GCI indeksą net iki 17 proc., kas leido 22 proc. pakilusiu BVP aplenkti bendragrupius, o Vietnamas ir Peru netgi pakilo į pažengusiųjų grupę.
Tyrimo metu konstatuota, kad kompanijų noras investuoti į IT infrastruktūrą priklauso nuo jų lokacijos – pirmaujančiųjų ir pažengusiųjų grupių valstybėse įsikūrusios organizacijos yra labiau linkusios išlaikyti IT biudžetą nepakitusį. Jos taip pat 2,5–3,5 karto rečiau mažina išlaidas šiai sričiai, lyginant su pradedančiųjų grupės šalyse esančiomis institucijomis.
Taip pat buvo ištirta, kad išvystytą skaitmeninę infrastruktūrą turinčiose valstybėse esančios organizacijos turi geresnes galimybes atlaikyti neigiamą pandemijos poveikį ekonomikai, greičiau atsigauti po nuosmukio bei perkelti skaitmeninę transformaciją į aukštesnę produktyvumo pakopą.
