Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pranešė, kad iki 2025-tų metų yra norima sukurti valstybinį kritinio ryšio tinklą. Dėl to labai nustebo verslas bei visi trys Lietuvoje veikiantys mobiliojo ryšio operatoriai. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad šiuo valstybiniu ryšiu naudosis tik 11 tūkst. žmonių, o jis kainuos apie 43 milijonus eurų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvos radijo ir televizijos centras aiškina, kad valstybei tokio tinklo reikia, jog, pvz., policija galėtų radijo ryšiu bendrauti su greitosios medicinos pagalbos medikais, tačiau tie patys verslininkai atkreipia dėmesį, kad realiai šiuo tinklu naudotųsi vos 11 tūkst. žmonių, o jei dažniai būtų palikti 5G ryšio plėtrai, faktas, kad juo naudotųsi šimtus kartų daugiau žmonių.
Pats susiekimo ministras LRT RADIJUI teigė, kad Alytaus gaisras ir kiti ekstremalūs įvykiai Lietuvoje parodė, kad toks tinklas yra būtinas. „Tarnybos galės tarpusavyje komunikuoti nepriklausomai nuo kitų operatorių, užsienio šalių ir asmenų. Šį projektą kuriame su vidaus reikalų ministerija (VRM). Tai bus valstybinis tinklas, į kurį bus įtrauktas ir privatus kapitalas“, – sakė J. Narkevičius.
Pasak ministro, sudaryti trys modeliai, kaip atrodys valstybinis tinklas. Yra galimybė pirkti paslaugą iš privačių operatorių, sukurti tik valstybinį operatorių arba kombinuoti Lietuvos radijo ir televicijos centro bei privačių bendrovių paslaugas.
„Tai bus valstybės kontroliuojamas tinklas, kur bus įtraukti ir privatūs operatoriai, bus išnaudotos turimos ryšių galimybės. Operatoriai neigiamai pasitiko žinią, kad valstybė turėtų rezervuoti ryšio dažnius. Rudenį įvyks dažnių aukcionas, vyriausybė įpareigoja VRM rezervuoti tam tikrą kiekį dažnių, kad būtų galima plėsti hibridinio modelio tinklą“, – LRT RADIJUI aiškino J. Narkevičius.
J. Narkevičius pabrėžė, kad dabar privatūs operatoriai naudojasi ne tik dviem trečdaliais savo ryšio dažnių, bet ir valstybės rezervuotu trečdaliu, kurį turės grąžinti 2025-aisiais. Paklaustas, ar nemano, kad atbaidys dalį investicijų dėl to, kad valstybė nemažą kiekį dažnių pasiliks sau, ministras patikino, kad privatūs operatoriai neliks nuskriausti.
„Mes paruošėmė gaires, informavome privačius operatorius, kad valstybė yra pasiruošusi jiems padėti pritraukti Europos Sąjungos lėšas. Tačiau mes aiškiai minime, kad valstybė turi kontroliuoti, jog 5G ryšio plėtra būtų saugi, nekeltų žalos sveikatai. Šį klausimą šią savaitę dar aptarsime su Lenkijos susisiekimo ministru“, – tvirtino J. Narkevičius.
