Australijos nacionalinė mokslo agentūra CSIRO pranešė apie netikėtą eksperimento Antarktidoje rezultatą. Autonominis okeanografinis plūduras-robotas, devyniems mėnesiams dingęs po ledu, sugrįžo su unikaliais duomenimis, rodančiais pavojingą vieno svarbiausių žemyno ledynų tirpimą. Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale.
Asociatyvi nuotr.
Iš pradžių plūduras buvo išsiųstas tirti Toteno ledyno – vieno didžiausių Rytų Antarktidoje, kurio galimas ištirpimas gali reikšmingai pakelti pasaulinio vandenyno lygį. Tačiau stiprios srovės nukreipė aparatą toli nuo planuoto maršruto – po Denmano ledynu, kurio zonoje anksčiau beveik nebuvo atlikta tiesioginių matavimų.
Plūduras buvo aprūpintas vandens temperatūros ir druskingumo jutikliais ir kas dešimt dienų turėjo iškilti į paviršių, kad perduotų duomenis palydovams. Patekęs po šelfiniu ledu, jis nebegalėjo išnirti, todėl mokslininkai prarado su juo ryšį ir laikė aparatą prarastu. Vis dėlto robotas autonomiškai tęsė darbą, rinkdamas duomenis nuo jūros dugno iki apatinio ledyno paviršiaus.
Per devynis mėnesius robotas surinko 195 pilnus duomenų profilius. Analizė parodė, kad po Denmano šelfiniu ledu cirkuliuoja šilta vandenyno vandens masė, kuri spartina ledyno tirpimą. Mokslininkų vertinimu, visiška šio ledyno destabilizacija gali lemti beveik 1,5 metro pasaulinio jūros lygio kilimą.
Tuo pat metu duomenys rodo, kad kaimyninis Šekltono šelfinis ledynas kol kas nėra taip stipriai veikiamas šiltesnių vandenų. Tai leido tiksliai nustatyti didžiausios rizikos zonas.
Mokslininkai pažymi, kad tai yra pirmieji istorijoje nenutrūkstami okeanografiniai matavimai po Rytų Antarktidos šelfiniais ledynais. Gauta informacija yra kritiškai svarbi siekiant suprasti ledo tirpimo tempą ir būsimus jūros lygio pokyčius.
CSIRO atstovai pabrėžia, kad „prarasto“ roboto sėkmė keičia požiūrį į Antarktidos tyrimus. Ateityje planuojama leisti dar daugiau autonominių aparatų į sunkiai pasiekiamas poledines sritis, net ir prisiimant jų praradimo riziką.
