Visata pilna reiškinių, kurie skamba lyg iš fantastikos, tačiau yra visiškai tikri. Vienas jų vyksta sistemoje EX Hydrae, kur stebima vadinamoji „vampyriška“ žvaigždė. Ji „maitinasi“ savo artimu kaimynu ir taip pamažu jį naikina.
Iki šiol šis procesas buvo suprantamas tik iš bendrų modelių ir netiesioginių požymių. Dabar astronomams pavyko į jį pažvelgti kur kas tiksliau, nes į pagalbą atėjo NASA zondas. Surinkti duomenys leido įvardyti, kas ten vyksta ir kaip atrodo pati energijos srovė.
Asociatyvi nuotr.
Tyrėjų darbas svarbus ne tik dėl vieno įdomaus atvejo. Tokie dvigubi žvaigždžių deriniai padeda suprasti, kaip medžiaga keliauja Visatoje. Be to, jie paaiškina, iš kur atsiranda stipri rentgeno spinduliuotė.
Proveržis su NASA zondu
Proveržį padarė Masačusetso technologijos instituto mokslininkų komanda. Jie analizavo duomenis iš zondo „Imaging X ray Polarimetry Explorer“, trumpai vadinamo IXPE. Zondas į kosmosą buvo iškeltas 2021 metų gruodį, o misiją įgyvendino „SpaceX“.
IXPE leido daug tiksliau stebėti EX Hydrae sistemą, esančią maždaug už 200 šviesmečių. Tai dviguba sistema, kurioje baltasis nykštukas ir jį lydinti žvaigždė sukasi labai arti. Pastaroji tampa pirmosios „auka“, nes iš jos nuolat atplėšiama medžiaga.
Stebėjimai vyko 2025 metų pradžioje, kai zondas buvo nukreiptas į šį objektą savaitei. Pirmą kartą istorijoje pavyko „įeiti“ į patį energingiausią regioną ir jį išmatuoti. Taip sumažėjo ankstesnės spragos, o teorijos gavo tvirtą atramą realiuose faktuose.
Kas yra „vampyriška“ žvaigždė?
„Vampyriška“ žvaigždė šiame pasakojime iš tikrųjų yra baltasis nykštukas. Tai žvaigždės gyvenimo pabaigos būsena, kai jos branduolys lieka itin tankus ir karštas. Jo palydovas apskrieja jį maždaug kas 98 minutes, todėl sąveika yra labai intensyvi.
Baltasis nykštukas traukia palydovo medžiagą savo gravitacija ir magnetiniais laukais. Ji krenta į nykštuko paviršių tarsi srautas, sudarydamas milžinišką, kelis tūkstančius kilometrų siekiantį stulpą. Mokslininkai apibūdino, kad prie poliaus matytume apie 3200 kilometrų aukščio dujų koloną.
Krintanti medžiaga įkaista ir sukelia itin energingą rentgeno spinduliuotę. IXPE užfiksavo didelį šios spinduliuotės poliarizacijos laipsnį, kaip ir numatė teoriniai modeliai. Tai reiškia, kad mokslininkai teisingai suprato, kaip magnetinis laukas valdo šį procesą.
Ką tai reiškia mokslui?
EX Hydrae yra vienas artimiausių tokio tipo dvigubų sistemų pavyzdžių. Todėl kiekviena nauja detalė apie ją tampa raktu į platesnį tokių reiškinių supratimą. IXPE duomenys rodo, kad energijos perdavimas ten vyksta tvarkingiau ir aiškiau, nei manyta anksčiau.
Šis atradimas padeda paaiškinti, kaip baltieji nykštukai „maitinasi“ ir kokias pasekmes tai sukelia. Taip pat jis stiprina pasitikėjimą rentgeno poliarimetrija kaip metodu ateities tyrimams. Kuo geriau suprantame tokias sistemas, tuo aiškesnė tampa žvaigždžių gyvenimo ir mirties logika.
