Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/98975/vandens-isgrauztos-olos-marse/spausdinti/

Vandens išgraužtos olos Marse

Publikuota: 2025-11-20 18:29
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Jei Marse yra ar kada nors buvo gyvybės, labiausiai tikėtina jos rasti olose. Ten aplinka apsaugota nuo smarkių dulkių audrų, ekstremalių temperatūrų ir stiprios spinduliuotės paviršiuje. Dauguma iki šiol atrastų Marso olų buvo lavos tuneliai, bet naujo tyrimo autoriai teigia, jog identifikavo pirmąsias karstinio tipo olas Raudonojoje planetoje.

Vandens išgraužtos olos Marse
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Žemėje karstinės olos paprastai formuojasi, kai vanduo ištirpina požemines uolienas, tokias kaip klintis ar gipsas. Taip atsiranda požeminiai plyšiai ir lūžiai, jie tolydžio didėja, kol galiausiai tampa olomis. Tyrimo autoriai teigia, kad panašiai vyko ir Marse, kur senovėje vanduo galėjo ištirpinti karbonatais ir sulfatais turtingas plutos uolienas.

Olos yra Evro slėnio regione šiaurės vakarinėje planetos dalyje. Ten matomos aštuonios gilios duobės, sužymėtos ankstesnių stebėjimų misijų metu. Jos gilios ir daugiausia apskritos, nepanašios į smūginius kraterius, kurie paprastai pasižymi pakeltais kraštais, o aplink juos mėtosi skeveldros.

Tyrėjai išnagrinėjo NASA zondo „Mars Global Surveyor“ šiluminės spinduliuotės spektro duomenis ir atrado, kad uolienos aplink duobes turi daug karbonatų ir sulfatų. Būtent tokias uolienas vanduo gali lengvai ištirpinti. Komanda taip pat pasitelkė aukštos skyros nuotraukas ir sukūrė trimačius struktūrinius duobių modelius. Šie parodė, kad duobės forma primena būtent vandens sukeltas įgriuvas, o ne vulkaninės ar tektoninės veiklos padarinius.

Prie viso to pridėti gama spinduliuotės spektro duomenys, rodantys, kad aplink duobes esama daugiau vandenilio, nei kitur – tai rodo, jog ten esančios uolienos dažniau turi užrakintų vandens molekulių. Galiausiai, duobės randamos senovinių upių vagose. Visi šie įrodymai perša tvirtą išvadą, kad matome būtent karstines įgriuvas.

Mokslininkų teigimu, šios aštuonios olos ir apskritai visas Evro slėnis turėtų būti aukšto prioriteto taikiniai būsimoms pilotuojamoms ar robotinėms misijoms į Raudonąją planetą. Net jei ten nėra gyvybės, jos galėtų pasitarnauti kaip patogios nusileidimo vietos ir natūralūs prieglobsčiai astronautams.

Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.

‡ 1999–2025 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!