Mėnulio paviršiuje plyti daugybė kraterių ir baseinų, kuriuos sukūrė asteroidų ir kometų smūgiai per milijardus metų. Didžiųjų baseinų amžius yra ypač svarbus siekiant suprasti ankstyvąją Saulės sistemos istoriją. Tuo metu, prieš 4,1-3,8 milijardo metų, galimai vyko vadinamasis Vėlyvasis stiprusis bombardavimas, kurio metu smūgių intensyvumas buvo ypač didelis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Apollo 17“ misijos metu astronautai Ramybės jūros baseino pakraštyje surado neįprastą uolienos mėginį, pažymėtą numeriu 76535. Tai mineralas trektolitas, o tyrimai Žemėje atskleidė, kad jis susiformavo bent 50 kilometrų gylyje ir prieš 4,25 milijardo metų buvo iškeltas į paviršių. Kildamas jis patyrė ne aukštesnį nei šešių gigapaskalių slėgį – daug mažesnį, nei tikėtina tiesioginio asteroido smūgio metu. Anksčiau manyta, kad mineralas kilęs iš Pietų ašigalio-Aitkeno (SPA) baseino – didžiausio žinomo Mėnulio kraterio, ir jo amžius rodo SPA susidarymo laiką. Bet naujame tyrime mokslininkai pristato įrodymus, kad mėginys greičiausiai iškilo į paviršių formuojantis Ramybės jūrai.
Naudodami skaitmeninį modelį, skirtą būtent asteroidų smūgių poveikiui sekti, tyrėjai sumodeliavo kraterio formavimosi procesą ir nustatė, kad priminio kraterio griūties stadijoje beveik 140 tūkstančių kubinių kilometrų medžiagos galėjo būti išmesta į paviršių iš reikiamo gylio, veikiamos reikiamo slėgio. Tai sudaro apie 2% viso Ramybės jūros baseino išmestų nuosėdų tūrio. Šie rezultatai rodo, kad mėginys 76535 greičiausiai buvo iškeltas smūgio, formavusio Ramybės jūrą metu, o tai reiškia, jog pats baseinas susiformavo prieš 4,25 milijardo metų – 300 milijonų metų anksčiau nei manyta.
Pakoregavus šį amžių, chronologiją koreguoti reikėtų ir toliau: dar didesni baseinai, tokie kaip SPA, turėtų būti dar senesni. Šie pakeitimai keistų mūsų supratimą apie ankstyvojo bombardavimo istoriją, Vėlyvąjį bombardavimą padarytų dar menkiau tikėtiną ir suteiktų svarbų orientyrą laikotarpiui, kai bombardavimo intensyvumas ypač neaiškus. Tai aktualu ne tik Mėnulio, bet ir uolinių planetų, įskaitant Žemę, ankstyvos istorijos supratimui.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
