„Perseverance “marsaeigis jau beveik ketverius metus tyrinėja Jezero kraterį, ieškodamas senovės Marso geologinių procesų įrodymų ir galimų gyvybės ženklų. Jo tiriamos uolienos susideda iš įvairių mineralų, o šie formuojasi specifinėmis aplinkos sąlygomis. Priklausomai nuo temperatūros, rūgštingumo lygio ir skystų medžiagų cheminės sudėties susidaro skirtingi mineralai, todėl jie yra patikimi planetų istorijos liudininkai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Anksčiau „Perseverance“ surinkti duomenys atskleidė organinės anglies pėdsakus Marso uolienose, tačiau jų kilmė išliko neaiški. Dabar mokslininkai, panaudoję naują mineralų identifikavimo algoritmą, aptiko 24-ias mineralų rūšis ir nustatė, kad Jezero krateris vandens buvo skalaujamas keletą kartų, ir kiekvienas iš šių epizodų galėjo sudaryti gyvybei palankias sąlygas.
Tyrėjai panaudojo Mineralų identifikavimo stoichometrijos būdu (MIST) algoritmą, interpretuodami duomenis iš „Perseverance“ PIXL instrumento, kuris apšaudo Marso uolienas rentgeno spinduliais ir beprecedentiškai tiksliai atskleidžia jų cheminę sudėtį. Analizė atlikta su daugiau nei 90 tūkstančių PIXL duomenų rinkinių, surinktų per 1100 Marso dienų (truputį daugiau nei trejus Žemės metus). Pagrindiniai mineralai buvo jau seniai žinomi olivinas, piroksenas ir plagioklazai, taip pat įvairūs filosilikatai. Greta jų MIST analizės rezultatai atskleidė tris mineralų grupes, kurioms susidaryti reikia skirtingų savybių vandens.
Pirmoji grupė formuojasi aukštos temperatūros rūgščiuose skysčiuose; jos aptikta tik kraterio dugno uolienose. Šie mineralai liudija apie karščiausias ir rūgščiausias sąlygas, kurios būtų mažiausiai palankios gyvybei, nors Žemėje randama ekstremofilų, pakeliančių ir tokias sąlygas.
Antrasis mineralų rinkinys atspindi vidutinės temperatūros ir neutralaus pH sąlygas, palankesnes gyvybei; jis paplitęs platesniame regione.
Trečiosios grupės mineralai formavosi žemos temperatūros šarminiame skystyje; tokia aplinka būtų itin palanki gyvybei, panašiai į šiandieninę žemiškąją. Jų aptikta visuose „Perseverance“ tyrinėtuose regionuose.
Rezultatai patvirtina, kad Jezero kraterio ir jame plytėjusio ežero vandens istorija buvo intriguojanti ir sudėtinga, o sąlygos tapo vis palankesnės gyvybei. Kiekvienas naujas mineralų atradimas ne tik artina mokslininkus prie atsakymo, ar Marsas kada nors palaikė gyvybę, bet ir padeda tobulinti strategiją, sprendžiant, kuriuos mėginius rinkti pargabenimui į Žemę.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Journal of Geophysical Research: Planets“.
