Rugsėjo 22 d. Lietuvos aukštosios mokyklos, tarp jų ir Vilniaus universitetas (VU), su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) pasirašė memorandumą dėl Ateities žiedinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider, FCC) projekto galimybių studijos.

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir CERN greitintuvų ir technologijų direktorius Mike`as Lamont. Maximilien Brice nuotr.
Memorandumą pasirašė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis ir CERN greitintuvų ir technologijų direktorius Mike’as Lamont’as.
„CERN būstinėje Ženevoje pasirašėme sutartį su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), kuri turėtų vesti prie visateisės Lietuvos narystės šioje didžiausioje Europos mokslo infrastruktūroje. Toks dalyvavimas atveria naujas galimybes mūsų mokslininkams ir studentams (kaip tik šią savaitę grupė jų stažuojasi CERN), taip pat verslo įmonėms. CERN veikla išeina už pagrindinės srities, dalelių fizikos, ribų ir daro didelį poveikį bendrai mokslo ir jo sklaidos raidai“, – sako VU rektorius prof. R. Petrauskas.
Šia galimybių studija bus siekiama išnagrinėti naujo dalelių greitintuvo mokslinių tyrimų infrastruktūros statybos galimybes CERN apylinkėse (Prancūzijoje ir Šveicarijoje). Ja taip pat ketinama įvertinti technologinius, geologinius, finansinius ir aplinkosauginius šio projekto aspektus; aptarti reikalavimus ir sąlygas, kada tokio dydžio infrastruktūra galėtų būti saugi, tvari ir efektyviai veikianti.
FCC projektas – ilgalaikis CERN koordinuojamas projektas, kuriame numatyti du pagrindiniai dalelių greitintuvai, veiksiantys tame pačiame maždaug 100 km ilgio požeminiame žiede. Vienas jų – elektronų ir pozitronų greitintuvas (FCC-ee), skirtas itin tiksliems Higso bozono ir kitų dalelių tyrimams. FCC-hh – daug galingesnis hadronų greitintuvas, kuris tame pačiame tunelyje būtų įrengtas vėliau.
CERN esantis Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas baigs darbą ir bus sustabdytas 2041 m. Įgyvendinus FCC projektą, naujasis tunelis bus vidutiniškai 200 metrų gylyje po žeme, jame bus aštuonios antžeminės aikštelės, kuriose bus vykdomi keturi eksperimentai.