Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/97502/sausumos-aptikimo-egzoplanetose-svarba/spausdinti/

Sausumos aptikimo egzoplanetose svarba

Publikuota: 2025-08-12 19:54
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Ieškant gyvybės egzoplanetose, bene daugiausiai dėmesio skiriama deguoniui atmosferoje. Žemėje jis išskiriamas fotosintezės reakcijų metu, todėl jo aptikimas kitose planetose galėtų rodyti biologinės veiklos pėdsakus.

Sausumos aptikimo egzoplanetose svarba
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Tačiau deguonis gali susidaryti ir be gyvybės poveikio, ypač planetose, kurių visą paviršių dengia vanduo. Jų vandenynai itin gilūs – gali siekti 50 kartų didesnį gylį nei Žemės. Nesant sausumos, nėra ir uolienų, kurios paprastai sugeria deguonį iš atmosferos, todėl jis gali kauptis net be biologinių procesų. Taigi norėdami atskirti tikrus gyvybės skleidžiamus deguonies signalus nuo negyvybinių, turėtume išsiaiškinti, ar planeta turi sauso paviršiaus.

Dabar mokslininkai ištyrė, kokių techninių galimybių reikėtų tokiems aptikimams. Tyrėjai išnagrinėjo spektroskopijos duomenis iš JAV geologijos tarnybos spektrų bibliotekos, siekdami nustatyti, ar būsimas Gyvybingų pasaulių observatorijos (HWO) teleskopas galės aptikti sausumos plotus uolinėse egzoplanetose.

HWO yra planuojamas kosminis teleskopas, kuris turėtų pakeisti James Webb teleskopą po maždaug 20 metų ir tiesiogiai stebėti mažiausiai 25 gyvybei tinkamas egzoplanetas. Nors planetų disko vaizdai nebus išskiriami, sausumą aptikti įmanoma dėl skirtingų atspindžio spektrų: visų tikėtinų sausumos paviršių spektrai regimųjų spindulių ruože yra teigiamo nuolydžio (atspindys didėja didėjant bangos ilgiui), tuo tarpu skystas vanduo duoda plokščią spektrą, o ledas ir sniegas – neigiamą nuolydį.

Skaičiavimai rodo, kad tokią analizę būtų galima atlikti su HWO, jei ji turėtų bent 8 metrų skersmens pagrindinį veidrodį. To reikia, kad būtų pasiekiamas pakankamas signalo ir triukšmo santykis regimųjų ir ultravioletinių spindulių ruožuose. Šiuo metu žinoma bent keletas vandens planetų-kandidačių, o neseniai James Webb teleskopas aptiko net „garų planetą“ GJ 9827d, kurios atmosfera susideda iš vandens garų, nors pati planeta per karšta gyvybei.

Sausumos aptikimo metodas padėtų atmesti negyvybinius deguonies signalus ir sutelkti dėmesį į planetas, kuriose tikrai gali vykti sudėtingi geologiniai ir biologiniai procesai. Tai ypač svarbu, nes patvirtintų egzoplanetų skaičius Paukščių Take artėja prie 6000, tad visų jų detaliai išnagrinėti tiesiog nėra galimybių.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.

‡ 1999–2025 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!