Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/96513/pirmas-radijo-rentgeno-zybsniukas/spausdinti

Pirmas radijo-rentgeno žybsniukas

Publikuota: 2025-06-07 10:07
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Prieš keletą metų astronomai aptiko netikėtą radijo bangų šaltinį. Jis kito panašiai kaip pulsaras, tačiau daug ilgesniu – keliolikos minučių – periodu. Radijo pulsai irgi truko daug ilgiau, nei pulsarų – keliasdešimt sekundžių ar net keletą minučių. Šie ilgo periodo trumpalaikiai šaltiniai (angl. Long-period transients, LPT), kurių iki šiol atrasta tik dešimt, kol kas lieka paslaptingi.

Pirmas radijo-rentgeno žybsniukas
Asociatyvi „Pixabay“ nutor.

Dabar paslaptis dar pagilėjo: vienas iš jų, pasirodo, žybsi ir rentgeno spindulių ruože. Objektas ASKAP J1832-0911 aptiktas pernai radijo teleskopų masyvu ASKAP, esančiu Australijoje. Šis masyvas gali vienu metu stebėti didelę dangaus dalį, tad puikiai tinka tokių retų objektų paieškai. Taip sutapo, kad į dangaus plotelį, kuriame aptiktas šaltinis, tuo metu žvelgė ir „Chandra“ kosminis rentgeno spindulių teleskopas. „Chandra“ duomenyse pulsavimas irgi aptiktas. Tiek jo periodas – 44 minutės, – tiek žybsnio trukmė – apie minutę – idealiai atitiko radijo žybsnių savybes.

Tai kol kas vienintelis LPT, aptiktas rentgeno spindulių ruože. Kas galėtų sukelti rentgeno ir radijo žybsnius vienu metu, neaišku. Tyrimo autoriai iškelia porą hipotezių: seno magnetaro arba ypatingai įmagnetintos baltosios nykštukės. Magnetarai yra neutroninės žvaigždės su išskirtinai stipriu magnetiniu lauku, kuris irgi gali sukelti žybsnių. Tačiau jauni magnetarai nuolat skleidžia rentgeno spindulius, kuriuos „Chandra“ turėtų aptikti ir tarp žybsnių, bet tokio aptikimo nebuvo.

Tuo tarpu seni magnetarai, kurių amžius viršija pusę milijono metų, neturėtų taip ryškiai žybsėti. Baltoji nykštukė, skriejanti trumpa orbita dvinarėje sistemoje, gali skleisti radijo ir rentgeno pulsus, tačiau žinomų tokių sistemų pulsų energija yra apie 10 milijonų kartų menkesnė, nei ASKAP J1832-0911. Tam, kad toks objektas galėtų skleisti stebimus žybsnius, jo magnetinio lauko stiprumas turėtų būti gerokai aukštesnis, nei bet kurios Galaktikoje aptiktos baltosios nykštukės. Taigi atrodo, kad artėjame prie dar vieno proveržio supratime apie kosminių spinduliuotės šaltinių įvairovę.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature““.

‡ 1999–2025 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!