Ne visi žmonės turi galimybę apsilankyti pas gydytoją ar ligoninę, todėl medicininių pokalbių robotų atsiradimas suteikė vilties lengvai ir nuolat gauti kvalifikuotą medicininę konsultaciją. Tikėtina, kad ateityje tai taps realybe, tačiau kol kas tyrimai rodo, kad medicininiai pokalbių robotai labiau klaidina pacientus, nei padeda spręsti jų sveikatos problemas.
Apie nepatenkinamą dirbtinio intelekto medicininės kvalifikacijos būklę pranešė mokslininkų grupė iš Oksfordo universiteto Oksfordo interneto instituto Jungtinėje Karalystėje. Jie 1300 savanorių pateikė įvairių ligų scenarijus (simptomus), parengtus profesionalių gydytojų, ir pasiūlė savarankiškai ieškoti atsakymų internete, įskaitant bendravimą su medicininiais pokalbių robotais.
„Tyrimas atskleidė dvipusio ryšio trikdžius, – pasakojo tyrimo autoriai. – Tie, kurie naudojosi [pokalbių robotais], priėmė sprendimus ne geriau nei dalyviai, kurie rėmėsi tradiciniais metodais, tokiais kaip paieška internete ar savo nuojauta.“
Dalyviai naudojo asmeninius įgūdžius, informaciją iš įvairių šaltinių ir konsultavosi su medicininėmis didelėmis kalbos modelių sistemomis, tokiomis kaip „ChatGPT“, GPT-4o, taip pat „Cohere“ sukurto „Command R+“ ir „Meta“ DI „Llama 3“. Vėlesnė analizė parodė, kad bendravimas su pokalbių robotais sumažino tikimybę teisingai diagnozuoti ir lėmė sveikatos būklės rimtumo nuvertinimą.
Mokslininkai pastebi, kad eksperimento dalyviai dažnai praleisdavo esmines detales kreipdamiesi į pokalbių robotus arba gaudavo atsakymus, kuriuos buvo sunku interpretuoti. Tyrėjai pabrėžia, kad dabartinės formos atvirojo kodo medicininį DI naudoti ne tik nereikėtų, bet dažnai tai netgi žalinga.
Aplamai nerekomenduojama užsiimti savigyda, o diagnostika naudojantis pokalbių robotais būtent tai ir yra. Pastebėjus sveikatos problemų, būtina kreiptis į specialistą žmogų. Jei kada nors medicininiai pokalbių robotams bus leidžiami nustatyti tikras medicinines diagnozes, tai įvyks tik po klinikinių tyrimų, kaip dabar vyksta su naujų vaistų patvirtinimu.
