Žemėje, šaltuose kalnuotuose regionuose, kur amžinasis įšalas tik dalinai ištirpsta, galima pastebėti įdomius banguotus darinius. Jie atrodo, tarsi dirva lėtai varvėtų šlaitais žemyn, panašiai kaip dažai varva siena ar tiršta tešla – dubens kraštu. Dabar mokslininkai nustatė, kad Marse matomi banguoti dariniai atrodo praktiškai taip pat, tad juos greičiausiai ir sukūrė panašūs procesai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naudodami HiRISE instrumento, esančio Marso apžvalgos zonde (MRO), darytas nuotraukas, tyrimo autoriai išnagrinėjo devynių kraterių šlaitus ir ten matomas gruoblėtas banguotas struktūras. Jų forma, įskaitant bangų aukštį, plotį, atstumą tarp keterų ir kitas savybes, pasirodė labai panaši į žemiškųjų. Pagrindinis skirtumas – Marse bangos 2,6 karto didesnės. Tokį skirtumą puikiai paaiškina mažesnė Marso gravitacija ir tvirtesnis gruntas. Žemėje bangos formuojasi dėl to, kad ledas, esantis dirvoje, kartais dalinai ištirpsta ir dirva tampa pakankamai minkšta, kad galėtų slinktis žemyn.
Galima teigti, jog Marse turbūt buvo panašiai, o gal tokie procesai vyksta ir šiomis dienomis. Gilesnės žinios apie įvairiai kintantį Marso paviršių padės suprasti ir planetos raidą per milijardus metų, parinkti geresnes vietas ateities misijų nusileidimui ir ypač žmonių bazėms bei kolonijoms.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Icarus“.
