Miniatiūrinis robotas, kuris išnyksta be pėdsako – nes jį suėda žuvys. Mokslininkai sukūrė technologiją, kuri vienu metu sprendžia taršos ir maisto grandinės problemas.
EPFL tyrėjai Šveicarijoje pristatė valgomą, savaime suyraunatį robotą, skirtą naudoti natūraliose vandens ekosistemose. Vos 5 cm ilgio robotas primena miniatiūrinę valtį ir sudarytas iš žuvų pašaro pagrindu sukurtos masės. Jis pagamintas iš biologiškai skaidžių, netoksiškų medžiagų, tad nekenkia aplinkai net pasibaigus veikimo laikui.
Judėjimui naudojamas vadinamasis Marangonio efektas, kai dėl skysčio paviršiaus įtampos pokyčių robotas pradeda judėti. Tam naudojama citrinos rūgšties ir sodos reakcija, išskirianti CO₂, kuris stumia robotą pirmyn per propilenglikolio kanalą.
Inžinieriai pabrėžia – tradiciniai maži plaukiojantys robotai gaminami iš plastiko, baterijų ir elektronikų, o tai kenkia gamtai. Jų sprendimas – ekologiška alternatyva, kuri po misijos tampa maistu žuvims. Korpusas – tai baltymais praturtintas žuvų pašaras: tvirtas, bet valgomas.
Kiekvienas robotas gali judėti kelias minutes, o paskui palaipsniui suyra vandenyje arba yra suvalgomas. Sukurtos dvi roboto versijos – posūkiams į kairę ir į dešinę. Jų judėjimas primena vabzdžius – tai padeda žuvims priimti juos kaip natūralią aplinkos dalį.
Mokslininkai taip pat tiria roboto poveikį žuvų elgsenai ir net pažintiniam vystymuisi. Tai ne tik monitoringo įrankis, bet ir galimas stimuliatorius gyvūnų sveikatai.
Ateityje tokie robotai galės matuoti vandens pH, temperatūrą, mikroorganizmų skaičių ir perduoti duomenis – arba būti naudojami kaip biologiškai suyrantys jutikliai.
