Šiandien Marse aktyvių ugnikalnių nėra, tačiau praeityje tikrai buvo. Ar jie verždavosi dažnai, ar tik po kartą-kitą? Nauji marsaeigio „Perseverance“ surinkti duomenys rodo, kad vulkanizmas vyko ilgai ir buvo įvairialypis procesas.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Perseverance“ nuo 2021 metų važinėja Jezero krateryje, kurio dalį dengia seniai sustingusi lava. Analizuodami detalias nuotraukas ir spektrinę informaciją, mokslininkai nustatė, jog lavą sudaro keli skirtingi sluoksniai. Vienas jų susideda iš tamsių bazaltinių uolienų, kurių inkliuzai rodo, jog ši lava praeityje stingo sparčiai ir sąveikavo su vandeniu. Aukštesniame sluoksnyje lava šviesesnė, o joje matomi kristalai, panašu, susidarė giliau plutoje ir vėliau pakilo aukštyn. Kiek neįprastai lyginant su kitais lavos pavyzdžiais – tiek Žemėje, tiek Mėnulyje ar kitur Marse – šiuose sluoksniuose santykinai gausu geležies oksidų ir mažai magnio oksidų.
Skaitmeniniais modeliais tyrėjai parodė, kad tokia lava formavosi per ilgą laikotarpį, po truputį stingstant magmai, iš kurios kristalizavosi vis skirtingi mineralai, tuo pat metu prisijungdavo daug geležies turinčios plutos uolienos. Visi šie procesai – pradedant ilgalaikiu vulkanizmu ir vandens buvimu šalia, baigiant skirtingų mineralų formavimusi ir maišymusi – galėjo sukurti gausybę įvairių cheminių elementų ir sudaryti puikias sąlygas formuotis ar vystytis gyvybei.
Šiuo metu „Perseverance“ renka mėginius, kuriuos per artimiausią dešimtmetį ketinama pargabenti į Žemę detalesniems tyrimams. Tokios įvairialypės lavos mėginiai bus ypatingai naudingi siekiant suprasti praeities Marso raidą.
