Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/91460/retas-reiskinys-sauleje-vienu-metu-ivyko-keturi-sprogimai-kurie-gali-lemti-pasvaistes/spausdinti/

Retas reiškinys Saulėje – vienu metu įvyko keturi sprogimai, kurie gali lemti pašvaistes

Publikuota: 2024-04-28 15:27
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LRT.lt

Antradienį, balandžio 23 d., NASA Saulės dinamikos observatorija (angl. Solar Dynamics Observatory, SDO) užfiksavo retą reiškinį: vienu metu sprogo keturi didžiuliai Saulės regionai.

Išsiveržimai Saulėje yra dažnas reiškinys, ypač kai mūsų žvaigždė yra netoli 11 metų ciklo maksimumo, kai ji tampa hiperaktyvi. Šioje ciklo dalyje Saulėje reguliariai atsiranda dėmių ir vainikinės masės išmetimų, kartais sukeliančių įspūdingas auroras ir radijo ryšio sutrikimus Žemėje.

Saulė / NASA Saulės dinamikos observatorijos nuotr.
Saulė / NASA Saulės dinamikos observatorijos nuotr.

„Saulės dėmės – tai sritys, kuriose magnetinis laukas yra maždaug 2 500 kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką, daug stipresnis nei bet kur kitur Saulėje, – „IFLScience“ aiškino JAV Nacionalinė meteorologijos tarnyba. – Dėl stipraus magnetinio lauko magnetinis slėgis didėja, o aplinkinis atmosferos slėgis mažėja. Tai savo ruožtu mažina temperatūrą, palyginti su aplinka, nes koncentruotas magnetinis laukas stabdo karštų, naujų dujų srautą iš Saulės vidaus į paviršių.“

Dėl to paviršiuje įvyksta dideli sprogimai. Retais atvejais vienu metu gali įvykti pora sprogimų, vadinamų simpatiniais Saulės žybsniais.

Jie įvyksta, kai Saulės dėmės arba nuo žvaigždės besidriekiantys plazmos pluoštai nematomai sujungiami didžiulėmis magnetinio lauko kilpomis, kurios išlinksta virš Saulės paviršiaus. Kai sprogsta viena žvaigždės sritis, kita greitai paseka jos pavyzdžiu.

Daugiau nei dviejų simpatinių žybsnių pasirodymas – ypač retas reiškinys. Tokie sprogimai vadinami supersimpatiniais Saulės žybsniais.

Balandžio 23 d. beveik vienu metu išsiveržė trys Saulės dėmės ir didelis plazmos pluoštas, pranešė Spaceweather.com. Kiekvieną sprogimo vietą skyrė šimtai tūkstančių kilometrų, o plotas tarp jų užėmė maždaug trečdalį Saulės paviršiaus, nukreipto į Žemę.

Spaceweather.com praneša, kad balandžio 25 d., Žemę gali pasiekti vieno ar daugiau neseniai įvykusių žybsnių dalelių. Tai gali sukelti nedidelę G1 klasės geomagnetinę audrą. Tačiau nerimauti greičiausiai nėra dėl ko – elektros tinklų ir radijo ryšio sutrikimo tikimybė išlieka maža.

Yra tikimybė, kad šio įvykio metu dangų nušvies magiškosios Šiaurės pašvaistės.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!