Šiandien Venera yra pragariško karščio alinama sausa dykynė. Ar galėjo kadaise būti kitaip? Galbūt: kai kurie mokslininkai teigia, kad prieš 700-800 milijonų metų kaimyninė planeta dar galėjo turėti vandenynų ir malonią atmosferą, o gal net ir gyvybės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Viską, pasak jų, pakeitė milžiniškas vulkanizmo epizodas, užklojęs kone visą Veneros paviršių lava. Kiti mokslininkai mano, kad ir prieš šią vulkanizmo epochą Venera buvo panaši, kaip šiandien; skysto vandens joje nebuvo niekados. Kuris scenarijus teisingesnis?
Naujame tyrime ieškoma atsakymo, pasitelkus skaitmeninius atmosferos evoliucijos modelius. Tyrimo autoriai suskaičiavo beveik 100 tūkstančių modelių, kuriuose vertino Veneros atmosferos raidą iki šių dienų, pradedant nuo panašių į Žemės klimato sąlygų kažkada praeityje. Skirtumai tarp modelių apėmė tiek pradines sąlygas, tiek deguonies ir argono cheminių reakcijų vertinimą.
Deguonis čia svarbus kaip vandens molekulių irimo produktas; vandenilis lengvai pabėga į kosmosą, o deguonis – ne, tad pranykti gali tik sureaguodamas su įvairiais mineralais. Argonas į atmosferą išmetamas ugnikalnių išsiveržimų metu kartu su naujomis neoksiduotomis uolienomis; jo išnykimo sparta nurodo, kaip seniai turėjo nuslopti ar apskritai baigtis vulkanizmas Veneroje.
Pagrindinis modelių rezultatas – šiandieninę Veneros atmosferą sukurti sudėtinga: tinkamą rezultatą pasiekė vos keli šimtai modelių. Visuose juose vandenynai išgaravo prieš tris milijardus metų ar daugiau. Taigi scenarijų, kuriame Venera buvo tinkama gyvybei iki 700 milijonų metų praeities, galima gana tvirtai atmesti.
Tyrimo rezultatai publikuojami PNAS.
