Mega cunamį Marse galėjo sukelti asteroido smūgis, panašus į tą, kuris prieš 66 mln. metų sunaikino dinozaurus, rašo „Sky News“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokslininkai mano, kad milžiniška iki 250 metrų aukščio banga susidarė maždaug prieš 3,4 mlrd. metų dėl asteroido ar kometos smūgio į seklų vandenyną Raudonosios planetos šiaurinėje žemumoje.
Iki šiol asteroido palikto kraterio vieta buvo neaiški.
Planetų mokslo instituto Tuksone (Arizona) mokslininkai išanalizavo Marso paviršiaus žemėlapius, sudarytus iš ankstesnių misijų į šią planetą nuotraukų.
Jie nustatė 110 km skersmens kraterį, pavadintą Pohl, kurį, jų manymu, sukėlė asteroidas. Jis yra vietovėje, kuri, kaip rodo ankstesni tyrimai, buvo apsemta vandenyno vandens maždaug 120 metrų.
Mokslininkai mano, kad jis susiformavo prieš 3,4 mlrd. metų, remdamiesi jo padėtimi virš ir po uolienomis, anksčiau datuotomis šiuo laikotarpiu.
Jie atliko asteroidų ir kometų susidūrimų simuliacijas, kad nustatytų, kokio pobūdžio susidūrimas galėjo sukelti Pohl ir ar jis galėjo sukelti mega cunamį.
Modeliavimas, kurio metu susiformavo panašaus dydžio krateris kaip Pohl, buvo sukeltas 9 km asteroidui susidūrus su stipriu žemės pasipriešinimu ir išlaisvinus 13 mln. megatonų trotilo (TNT) energijos.
Kitas 3 km asteroidas, susidūręs su silpnu žemės pasipriešinimu, išlaisvino 0,5 megatonos TNT energijos. Vienos megatonos trotilo energijos jėga prilygsta vieno milijono tonų jėgai. Galingiausios kada nors išbandytos megatonos energijos kiekis buvo maždaug 57 megatonos trotilo energijos.
Abiejų modeliavimų metu 110 km skersmens krateriai sukėlė mega cunamį, kuris siekė net 1500 km nuo smūgio vietos centro.
Atlikus milžiniškos bangos, kurią sukėlė 3 km ilgio asteroido smūgis, analizę paaiškėjo, kad cunamio aukštis sausumoje galėjo siekti 250 metrų.
Pohl smūgis buvo prilygintas po Jukatano pusiasaliu Meksikoje palaidoto Čikuklubo kraterio smūgiui, po kurio išnyko dinozaurai.
Žurnale „Scientific Reports“ mokslininkai apie savo atradimą rašė: „Vietovės vieta palei aukštumos šlaitą, susikertantį su eroziniais grioveliais, patvirtina mega cunamio kilmę.“
Jie pridūrė: „Mūsų išvados leidžia teigti, kad nusileidimo vietoje esančios uolienos ir dirvožemio druskos yra jūrinės kilmės, ir kviečia iš naujo moksliškai apsvarstyti informaciją, surinktą atlikus pirmuosius in situ matavimus Marse.“
