Ši teorija tikriausiai niekada nekilo į galvą daugumai kosmoso entuziastų – iš brokolių (ir kitų augalų) išsiskiriančios dujos yra vienas iš aiškiausių gyvybės Žemėje požymių, rašo „Universe Today“.
Bent jau taip teigiama neseniai Kalifornijos Riverside universiteto mokslininkų atliktame tyrime.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šios dujos, metilo bromidas, jau seniai buvo siejamos su gyvybe Žemėje. Jos natūraliai atsiranda dėl augalų gynybinio proceso.
Metilinimu vadinamas gynybos procesas leidžia augalams pašalinti teršalus, tokius kaip bromidas, prijungiant prie jo anglies ir vandenilio atomus, kitaip tariant, paverčiant jį dujomis ir paskleidžiant į orą.
Visų pirma metilo bromidas yra įdomus astrobiologiniu požiūriu. Iki šio tūkstantmečio pradžios jis buvo naudojamas kaip pesticidas ir turi keletą svarbių pranašumų, palyginti su kitomis galimomis biosignatūromis egzoplanetų atmosferoje.
Pirma, jo gyvavimo planetos atmosferoje trukmė yra palyginti trumpa. Ši savybė ypač svarbi ieškant egzoplanetų, nes tai reiškia, kad bet koks procesas, kurio metu susidaro dujos, greičiausiai vis dar yra aktyvus, o ne vyko prieš kelis eonus.
Antrasis privalumas labai prie širdies visiems astrobiologams – yra vos keli nebiologiniai procesai, kurių metu išsiskiria šios dujos, ir net šie procesai paprastai nėra natūralūs.
Šiuo metu pavojinga chemine medžiaga laikomas metilbromidas anksčiau buvo gaminamas dideliais kiekiais ir naudojamas kaip pesticidas, kol buvo nustatytas jo žalingas poveikis sveikatai ir naudojimas buvo apribotas.
Trečias privalumas yra spektroskopinis bangos ilgis, kuris yra labai panašus į „giminingų“ taip pat metilinimo procese susidarančių ir taip pat biosignatūra laikomų metilo chlorido dujų.
Bendros jų signatūros leistų jas daug lengviau aptikti iš toli ir nors abi leidžia įtarti vykstančius biologinius procesus, ne taip sunku metilo chloridą atskirti nuo metilbromido, nes metilo chloridas jau buvo pastebėtas aplink kai kurias žvaigždes, kur greičiausiai atsirado dėl neorganinių procesų.
Ne visai privalumas, bet įdomi savybė, susijusi su galimybe aptikti metilbromidą yra tai, kad jį būtų pakankamai sunku iš toli pastebėti Žemės atmosferoje.
Jo koncentracijos lygis yra pakankamai didelis, tačiau saulės UV spinduliai priverčia vandens molekules atmosferoje skilti į junginius, pašalinančius metilbromidą, todėl jis Žemės atmosferoje ilgai neužsibūna.
Tačiau UV spinduliuotė yra tik į saulę panašių žvaigždžių problema. Aplink tokias žvaigždes kaip, pavyzdžiui, M-nykštukės, kurios galaktikoje pasitaiko 10 kartų dažniau nei į saulę panašios žvaigždės, UV spinduliuotės, kuri potencialiai suardytų metilbromido molekulę, būtų mažiau.
Kadangi M nykštukės ir yra tos žvaigždės, į kurias krypsta astrobiologų akys, gali būti, kad jų atmosferoje bus galima pastebėti metilbromido kaupimąsi.
Tačiau tokio atradimo gali tekti šiek tiek palaukti. Net Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) nėra pajėgus aptikti mikroelementus egzoplanetos atmosferoje.
Tačiau per ateinančius kelerius metus kai kurie antžeminiai teleskopai bus pasirengę imtis šios užduoties. Tad naujų atradimų ištroškusiems astrobiologams nebedaug liko laukti, kol galės pradėti ieškoti šios itin įdomios biosignatūros.
