Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/84513/mokslininkai-aiskinasi-kaip-galima-prognozuoti-kada-ivyks-supernova-tai-padetu-daugiau-suprasti-apie-zvaigzdziu-mirti/spausdinti/

Mokslininkai aiškinasi, kaip galima prognozuoti, kada įvyks supernova – tai padėtų daugiau suprasti apie žvaigždžių mirtį

Publikuota: 2022-10-03 13:19
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Supernovos yra žvaigždžių sprogimai. Jos nutinka labai staigiai – sprogimo banga žvaigždę suardo per sekundes. Iki šiol jas aptinkame tik atsitiktinai: teleskopai stebi didelius dangaus plotus ir ieško staigiai paryškėjusių arba išvis naujai atsiradusių šviesulių, o tada į juos nukreipiami jautresni prietaisai, kuriais fiksuojamas supernovos šviesio kitimas, spektras ir panašios savybės.

Mokslininkai aiškinasi, kaip galima prognozuoti, kada įvyks supernova – tai padėtų daugiau suprasti apie žvaigždžių mirtį
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Nuo sprogimo momento iki detalių stebėjimų pradžios praeina valandos, kartais net dienos, tad apie pirmuosius sprogimo etapus žinome labai nedaug. Dar mažiau žinome apie žvaigždės evoliuciją prieš pat sprogimą, nes dažniausiai ta žvaigždė būna niekuo neišskirtinė ir informacijos apie ją įmanoma rasti nebent stebėjimų archyvuose.

Naujame tyrime bandoma išspręsti abi problemas, modeliuojant žvaigždės evoliuciją paskutinius keletą metų iki sprogimo. Tyrėjai pasinaudojo skaitmeniniu modeliu, skirtu supernovos sprogimo modeliavimui, ir atkūrė žvaigždėje vykstančius procesus. Taip pat jie rėmėsi pastarųjų metų stebėjimais, kurie atskleidė, jog daugelį II tipo supernovų supa tanki aplinkžvaigždinė medžiaga. II tipo supernovos yra masyvių žvaigždžių sprogimai gyvenimo pabaigoje, kai žvaigždės centras kolapsuoja į neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę.

Aplinkžvaigždinė medžiaga gali būti pačios žvaigždės prieš sprogimą nusimesti išoriniai sluoksniai. Modelio rezultatai rodo, kad toks įvykis įmanomas – tai gali būti apie metus laiko trunkantis išsiveržimas, kurio metu žvaigždės šviesis išauga iki kelių šimtų tūkstančių kartų didesnio, nei Saulės. Panašiai ryškiai šviečia ir didžiausios žvaigždės-milžinės, taigi tiesiog pamačius tokią žvaigždę, būtų sunku atskirti ją nuo tiesiog milžinės.

Visgi pastebėję staigų žvaigždės šviesio išaugimą, ypač jei ryškiausias švytėjimas fiksuojamas infraraudonųjų spindulių ruože, galėtume stebėti ją atidžiau. Būtų didelė tikimybė per metus sulaukti sprogimo ir stebėti jį nuo pirmųjų sekundžių ar minučių. Taip galėtume suprasti tiek žvaigždės evoliuciją prieš pat sprogimą, tiek sprogimo pradžią, ir užpildyti dideles spragas dabartiniame supratime apie žvaigždžių mirtį.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!