Startuolį įkūrę Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai siekia į virtualią realybę įnešti kuo daugiau tikrovės. Naudodamiesi dirbtiniu intelektu jie atkuria žmogaus veidą, kad virtualios realybės vartotojai galėtų bendrauti ir dirbti tarsi tikrame gyvenime.
Mokslininkai teigia – virtualios realybės kūrėjai, tokie kaip „Meta“, siekia kurti tik nerealistiškus, animacinius filmus primenančius žmogaus įsikūnijimus.
Ši hipotezė plačiai paplitusi – esą mūsų sąmonė teigiamai į robotus reaguos tik tada, jei jie nebus pernelyg panašūs į žmogų.
Kuo realesnis dirbtinio žmogaus veidas – tuo mūsų sąmonei jis nepatrauklesnis. Prieš pusšimtį metų Japonijos robotų išradėjas Masahiro Moris teoriją pavadino „grėsmingu slėniu“.
„Taigi, vartotojui turbūt geriau, kad tradiciniai avatarai būtų nerealistiški ir iškreipti, nes tada į jį nepanašus avataras tampa patrauklus. Vienas mūsų tikslų yra peržengti šį grėsmingą slėnį ir pasiekti visišką realizmą. Kur žmogus priima savo atspindį virtualioje realybėje“, – teigia Abhijeetas Ghoshas, „Lumirithmic“ bendraįkūrėjas ir mokslininkas.
Netolimoje ateityje darbo pokalbiai ar susitikimai su bendradarbiais kelsis į virtualią erdvę, todėl tam reikia ruoštis jau dabar, sako tyrėjai.
Jie išvystė dirbtiniu intelektu paremtą programinę įrangą, kuri per kelias minutes gali sukurti tikrovišką skaitmeninį žmogaus veidą.
„Puslankiu išdėstyti aštuoni planšetiniai kompiuteriai ir septyni telefonai „iPhone“ fiksuoja veidą, kai jį apšviečia specialiai sukurti planšetiniai kompiuteriai. Taip gauname visą trimatę formą ir išvaizdą, kurią vėliau galime naudoti tikroviškam žmogaus veidui sukurti“, – sako A. Ghoshas.
Dirbtiniu intelektu sukurtas itin tikroviškas žmogaus veidas ar net kūnas esą galėtų būti naudojami prekybos centruose, kur ateityje, kaip skelbia tyrėjai, gali net nereikėti matuotis drabužių.
Klientui nuskaičius save, ekrane jis galėtų pasirinkti jo dirbtinei išvaizdai labiausiai tinkamą rūbą ar kitą prekę.
„Galbūt virtualioje erdvėje apžvelgsite mados pasiūlymus arba drabužius, kuriuos norėtumėte išbandyti“, – svarsto mokslininkas.
Mokslininkai ruošiasi išbandyti šią inovaciją su žaidimų, grožio technologijų ir reklamos įmonėmis.
