Astronomai planuoja žvejybą, kad iš Ramiojo vandenyno ištrauktų 2014 m. nukritusį meteoritą.
Harvardo universiteto komanda tikisi rasti šios tarpžvaigždinės uolienos – žinomos kaip CNEOS 2014-01-08 – fragmentų, kurie 2014 m. sausio 8 d. atsitrenkė į Žemę.
„Tokio fragmento radimas būtų pirmasis žmonijos kontaktas su didesne nei dulkės medžiaga iš už Saulės sistemos ribų“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Harvardo universiteto astrofizikas Amiras Sirajas, naujo straipsnio apie CNEOS 2014-01-08, autorius.
Manoma, kad meteorito fragmentai yra už 300 km į šiaurę nuo Manuso salos (pažymėta raudonai) Bismarko jūroje Ramiojo vandenyno pietvakariuose. / „Google Maps“ ekrano nuotr.
A. Sirajas 2019 m. tyrime nustatė, kad objektas yra tarpžvaigždinės kilmės, tačiau tik 2022 m. gegužę tai patvirtino JAV kosmoso vadovybė.
„Smūgio jėga buvo tolygi 1 proc. Hirošimos bombos energijos“, – sakė mokslininkas.
Manoma, kad CNEOS 2014-01-08 yra iš kitos žvaigždžių sistemos, nes Saulės atžvilgiu ji skriejo 60 kilometrų per sekundę greičiu. Tai per didelis greitis, kad jį galėtų riboti Saulės gravitacija.
„Bet koks objektas, skriejantis greičiau nei maždaug 42 kilometrų per sekundę greičiu, Saulės atžvilgiu juda nesuvaržyta trajektorija“, – sakė mokslininkas.
„Galileo“ projektas yra 1,6 mln. dolerių vertės ekspedicija, kurios tikslas – nuleisti magnetą JAV gynybos departamento nustatytoje meteorito buvimo vietoje.
„Daugumoje meteoritų yra pakankamai geležies, kad jie priliptų prie tokio tipo magneto, kokį planuojame naudoti vandenyno ekspedicijoje“, – sakė A. Sirajas.
Tačiau kol kas neaišku, kada astronomai galės surengti ekspediciją. Projektui „Galileo“ jau skirta 500 000 JAV dolerių, dar 1,1 mln. dolerių reikia, kad jis taptų realybe.
„Alternatyvus būdas ištirti tarpžvaigždinį objektą iš arti yra kosminė misija į būsimą objektą, skriejantį pro Žemės kaimynystę“, – sakė A. Sirajas. „Tačiau tai būtų tūkstantį kartų brangiau – apie 1 mlrd. dolerių.“
