Neutrinai yra vaiduokliškos dalelės – jos sklinda Visatoje beveik su niekuo nesąveikaudamos. Kiekvieną sekundę per kiekvieno žmogaus kūną pralekia apie šimtą trilijonų neutrinų, daugiausiai iš Saulės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Saulės neutrinai tyrinėjami jau apie pusšimtį metų. Tuo tarpu neutrinų srautas iš už Saulės sistemos ribų yra žymiai silpnesnis, o jo šaltiniai – neaiškūs. Žinoma, kitos žvaigždės taip pat generuoja gausybę neutrinų – jie atsiranda termobranduolinių reakcijų metu žvaigždžių centruose, – tačiau žvaigždinių neutrinų srautas greitai išsisklaido ir Žemę pasiekia pernelyg silpnas, kad pavyktų jį aptikti (tą nesunku suprasti tiesiog pažiūrėjus į nakties dangų ir įvertinus, kiek blausesnės yra žvaigždės mūsų danguje, lyginant su Saule).
Prieš keletą metų paskelbta, jog keli neutrinai, atlėkę tikrai ne iš Saulės, mus pasiekė iš vieno blazaro – aktyvaus galaktikos branduolio, kurio čiurkšlė nukreipta beveik tiesiai į mus. Nuo tada pasirodė dar keli tyrimai, kuriuose neutrinai siejami su blazarais, bet nebuvo aišku, ar sąsaja tikra, ar tik atsitiktinė. Dabar sąsajos egzistavimas patvirtintas.
Išnagrinėję septynerių metų neutrinų stebėjimų duomenis, apimančius daugiau nei 700 tūkstančių užfiksuotų dalelių, mokslininkai nustatė, kad neutrinų atsklidimo kryptys labai gerai dera su žinomų blazarų padėtimis. Statistinė analizė parodė, jog tikimybė, kad tokia dermė būtų pasiekta atsitiktinai, yra mažesnė nei vienas iš milijono. Tokio lygio statistinis patikimumas fizikoje laikomas pakankamai tvirtu, kad būtų galima skelbti apie atradimą. Taigi dabar galime pagrįstai teigti, kad blazarai yra vienas iš pagrindinių neutrinų šaltinių.
Tą žinodami, mokslininkai galės daugiau dėmesio skirti teorinių modelių, aprašančių neutrinų atsiradimą blazarų čiurkšlėse, tobulinimui, o stebėdami neutrinų šaltinius – geriau suprasti blazarų savybes.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
