Būdami kosmose astronautai praranda tiek kaulų masės, kiek Žemėje prarastų per dešimtmetį, rodo naujausi duomenys. Jie kelia didelį susirūpinimą dėl būsimų misijų į Marsą, skelbia sciencealert.com.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ankstesni tyrimai parodė, kad kiekvieną kosmose praleistą mėnesį astronautai praranda nuo 1 iki 2 proc. kaulų tankio.
Siekiant išsiaiškinti, kiek astronautams užtrunka atsigauti, grįžus į Žemę, atliekant naują tyrimą buvo peršviesti 17 astronautų riešai ir kulkšnys prieš jų viešnagę Tarptautinėje kosminėje stotyje, jos metu ir jiems grįžus.
Astronautai prarado tiek kaulų tankio, kiek Žemėje netektų per 10 metų, sakė tyrimo bendraautorius Stevenas Boydas, dirbantis Kanados Kalgario universitete, ir vadovaujantis McCaig kaulų ir sąnarių sveikatos institutui.
Tyrėjai nustatė, kad devynių astronautų blauzdų kaulų tankis po metų, praleistų Žemėje, nebuvo visiškai atsistatęs – jiems vis dar trūko maždaug dešimtmečio kaulų masės.
Iš ilgiausių misijų, kurios truko nuo keturių iki septynių mėnesių, grįžę astronautai atsigavo lėčiausiai.
S. Boydas sakė, kad tai kelia didelį susirūpinimą dėl planuojamų būsimų misijų į Marsą, kurių metu astronautai kosmose gali praleisti ne vienerius metus.
2020 m. atliktame tyrime prognozuojama, kad po skrydžio į Marsą, trunkantį trejus metus, 33 proc. astronautų grėstų osteoporozė.
Prancūzijos kosmoso agentūros CNES medicinos tyrimų vadovė Guillemette Gauquelin-Koch nesvarumo būseną kosmose pavadino „drastišku fiziniu neaktyvumu.“
„Net jei sportuojate dvi valandas per dieną, likusias 22 valandas esate tarsi prikaustytas prie lovos“, – sakė tyrime nedalyvavusi gydytoja.
„Tylioji liga“
Naujasis tyrimas, paskelbtas žurnale „Scientific Reports“, taip pat parodė, kaip skrydis į kosmosą pakeičia pačių kaulų struktūrą.
S. Boydas sakė, kad jei kūno kaulus įsivaizduotume kaip Eifelio bokštą, pabuvus kosmose, atrodo, tarsi būtų prarasta dalis jungiamųjų metalinių strypų, laikančių konstrukciją.
„O kai grįžtame į Žemę, sutankiname tai, kas liko, bet naujų strypelių iš tikrųjų nesukuriame“, – sakė jis.
Visgi kai kurie astronautai nebuvo linkę pastebėti drastiško kaulų retėjimo, sakė S. Boydas.
Daugiausiai laiko kosmose praleidęs kanadiečių astronautas Robertas Thirskas teigė, kad po skrydžio į kosmosą ilgiausiai užtrunka atsistatyti jo kaulams ir raumenims.
„Tačiau, praėjus vienai dienai po nusileidimo, vėl jaučiuosi gerai, kaip žemietis“, – sakė jis.
