Mokslininkai susiejo daugiau praleidžiamo laiko žaidžiant vaizdo žaidimus su vaikų intelekto augimu, o tai iš dalies paneigia nuomonę, kad žaidimai kenkia jaunam protui, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nors kognityvinių gebėjimų skirtumas buvo nedidelis ir nepakankamas, kad būtų galima įrodyti priežastinį ryšį, jis yra užtektinas, kad būtų pastebimas, be to, atliekant tyrimą buvo atsižvelgta į kintamuosius, įskaitant genetinius skirtumus ir socialinę bei ekonominę vaiko padėtį.
Tuo tarpu neatrodė, kad televizijos žiūrėjimas ir naudojimasis socialiniais tinklais turėtų teigiamą ar neigiamą poveikį intelekto gebėjimams. Tyrimas turėtų būti naudingas diskusijose dėl to, kiek laiko, praleidžiamo prie ekranų, tinka jaunam protui.
„Skaitmeninės medijos apibūdina šiuolaikinę vaikystę, tačiau jos kognityvinis poveikis yra neaiškus ir karštai diskutuojamas, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje. – Manome, kad tyrimai su genetiniais duomenimis galėtų paaiškinti teiginius apie priežastingumą ir ištaisyti paprastai neįvertinamą genetinių polinkių vaidmenį.“
Tyrėjai išnagrinėjo tyrime dalyvavusių 9 855 vaikų, gyvenančių JAV ir sulaukusių 9 arba 10 metų, ekrano naudojimo laiko įrašus. Jaunuoliai nurodė, kad vidutiniškai 2,5 valandos per dieną praleisdavo žiūrėdami televizorių arba vaizdo įrašus internete, valandą žaisdami vaizdo žaidimus ir pusvalandį bendraudami internetu.
Po dvejų metų tyrėjai gavo prieigą prie daugiau nei 5 000 šių vaikų duomenų. Per šį laikotarpį tyrime dalyvavusių vaikų, kurie nurodė, kad vaizdo žaidimams skyrė daugiau laiko nei įprastai, intelekto koeficientas padidėjo 2,5 taško daugiau nei vidutiniškai.
IQ taškų padidėjimas buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į vaikų rezultatus atliekant užduotis, apimančias skaitymo supratimą, vizualinį-erdvinį apdorojimą, atminties, lankstaus mąstymo ir savikontrolės užduotis.
Svarbu pažymėti, kad nors šiame tyrime buvo tiriami tik JAV vaikai ir nebuvo diferencijuojami vaizdo žaidimų tipai (mobilieji ir konsoliniai žaidimai), tai vis tiek yra vertinga įžvalga apie žaidimus ir intelekto koeficientą bei patvirtina idėją, kad intelektas nėra pastovi konstanta, su kuria gimstame.
„Mūsų rezultatai patvirtina teiginį, kad laikas, praleidžiamas prie ekrano, paprastai nepablogina vaikų kognityvinių gebėjimų ir kad vaizdo žaidimai iš tikrųjų gali padėti padidinti intelektą“, – sako neurologas Torkelis Klingbergas iš Karolinskos instituto Švedijoje.
Tyrimas publikuotas „Scientific Reports“.
