Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/80522/kazkas-kosmose-siuncia-pasikartojancius-signalus-mokslininkams-tai-didziule-misle/spausdinti/

Kažkas kosmose siunčia pasikartojančius signalus: mokslininkams tai – didžiulė mįslė

Publikuota: 2021-11-05 21:08
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LRT.lt

Astronomai pastebėjo, kad per trumpą laiko tarpą paslaptingas kosminis objektas paleido net 1652 energijos pliūpsnius. Mokslininkai vis dar nežino, kas juos sukelia, tačiau tikisi, kad stebėjimai padės priartėti prie atsakymo.

Šie signalai dar yra vadinami greitaisiais radijo bangų pliūpsniais – tai fenomenas, pirmą kartą pastebėtas 2007 metais. Signalai egzistuoja tik radijo diapazone ir trunka tūkstantąsias sekundės dalis, tačiau išskiria tiek energijos, kiek Saulė per metus, rašo „Live Science“.

Kažkas kosmose siunčia pasikartojančius signalus: mokslininkams tai – didžiulė mįslė
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Kai kurie radijo bangų pliūpsniai pasitaiko tik vieną kartą, o kai kurie pasikartoja. Vienas toks pasikartojantis pliūpsnis pavadintas FRB 121102, jis yra nykštukinėje galaktikoje, esančioje už 3 milijardų šviesmečių. Pasitelkdami Penkių šimtų metrų diafragmos sferinį radijo teleskopą (FAST), mokslininkai detaliau analizuoja besikartojantį radijo signalą.

FAST yra pats jautriausias pasaulyje radijo teleskopas, todėl gali aptikti tokius dalykus, kuriuos kitos observatorijos galėjo būti pražiopsojusios. Mokslininkai pastebėjo, kad per daugiau nei 60 valandų FRB 121102 pasikartojo 1652 kartus, kartais iki 117 per valandą. Tai daug daugiau nei anksčiau aptikti greitieji radijo bangų pliūpsniai.

Dauguma šių greitųjų pliūpsnių sklinda iš labai tolimų galaktikų, dėl to juos sunku tyrinėti. Praėjusiais metais astronomai pirmą kartą aptiko tokio signalo šaltinį mūsų Paukščių Tako galaktikoje. Tai leido jiems atsekti ir šaltinį – manoma, kad tai galėjo būti mirusi žvaigždė magnetaras.

Magnetarai susiformuoja iš neutroninių žvaigždžių. Nors jos turi stiprų magnetinį lauką, kai kurios neutroninės žvaigždės jį turi ypač intensyvų ir iškreipiantį jų elgesį, todėl jos pavirsta magnetarais. Kol kas mokslininkai negali pasakyti, ar visi greitieji radijo bangų pliūpsniai sklinda iš magnetarų.

Kaip magnetaras gali sukelti tokį signalą, taip pat nėra žinoma. Tačiau jeigu FRB 121102 sklinda iš jo, tyrėjų surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad tai vyksta iš paties žvaigždės paviršiaus, o ne ją supančių dujų ir dulkių.

Magnetarai turi ekstremaliai stiprius magnetinius laukus – trilijonus kartų stipresnius negu Žemės. Kartais juose vykstantys sprogimai gali sukelti energijos pliūpsnius. Astronomai, analizuojantys greituosius radijo bangų pliūpsnius, įtaria, kad jie aptinka radijo bangas, sklindančias iš pirminio sprogimo, išsiveržiančio į žvaigždę supančią materiją.

Tačiau FRB 121102 signalai kartais trukdavo itin trumpai, tūkstantąsias sekundes dalis ir plūsdavo vienas po kito. Mokslininkų teigimu, tai reiškia, kad signalas negalėjo sklisti iš žvaigždę supančio dujų ir dulkių sluoksnio, nes tarpžvaigždinei užtrunka laiko, kol ji įkaista ir gali pasiųsti radijo bangas, taip pat ji turi atvėsti prieš paleisdama kitą signalą. Kelios tūkstantosios sekundės dalys nėra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad tai galėtų vykti pakartotinai.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!