Tamsioji medžiaga neskleidžia šviesos arba skleidžia per mažai šviesos, kad galėtume ją aptikti. Mes žinome, kad ji egzistuoja, nes matome jos gravitacijos poveikį matomoms žvaigždėms ir galaktikoms. Pavyzdžiui, Paukščių Tako galaktikai nebūtų pavykę pritraukti tiek materijos, kad per 13,82 mlrd. metų po Didžiojo Sprogimo susiformuotų ją sudarančios žvaigždės, jei ne tamsioji medžiaga, kurios gravitacija šiuos procesus paspartino, rašo „Science Focus“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos kosmoso agentūros kosminis teleskopas „Planck“ nustatė, kad tamsioji medžiaga sudaro 26,8 proc. visatos masės energijos, palyginti su 4,5 proc. įprastos „atominės“ medžiagos. Todėl jos yra maždaug šešis kartus daugiau nei matomų žvaigždžių ir galaktikų.
Ilgą laiką manyta, kad tamsiąją medžiagą sudaro silpnai sąveikaujančios masyvios dalelės (ang. Weakly Interacting Massive Particles (WIMP)). Tačiau nors šių dalelių charakteristikos atitinka reikalavimus, jų nepavyko aptikti netoli Ženevos (Šveicarija) esančiame didžiajame hadronų greitintuve.
Dar vienas galimas variantas būtų itin mažos masės aksionas – hipotetinė bozoninė elementarioji dalelė. Kiek mažiau tikėtina, kad tamsiąją medžiagą sudaro nuo Didžiojo sprogimo likusios pirminės juodosios skylės.
Keista, kad nė vieno Žemėje atlikto eksperimento metu nepavyko aptikti tamsiosios materijos įrodymų, nepaisant dešimtmečius trunkančių paieškų. Manytina, kad reikėtų modifikuoti ne tamsiosios medžiagos teoriją, o gravitacijos teoriją. Arba tamsioji medžiaga nėra vienalytis darinys, susidedantis iš vienos rūšies dalelių, bet į mus supančią atominę medžiagą panašus mišinys. Gal Visatą užpildo tamsios žvaigždės ir tamsios planetos, kuriose vyksta tamsus gyvenimas!
