Žvaigždžių formavimasis yra vienas svarbiausių kosminių procesų. Juk būtent dėl jo egzistuoja ir planetos, ir dauguma cheminių elementų, ir gyvybė. Ir nors pagrindinius reiškinio principus astronomai supranta neblogai, daugybė detalių lieka neaiškios. Tarp šių detalių yra ir mikroskopiniai, ir makroskopiniai aspektai, nuo cheminių ir termobranduolinių reakcijų progreso žvaigždei formuojantis iki priežasčių, kodėl žvaigždės formuojasi ne visose galaktikos vietose ir kodėl prasidėjęs žvaigždėdaros procesas dažniausiai sustoja neišnaudojęs viso „kuro“. Atsakyti į šiuos klausimus padeda skaitmeniniai modeliai, bet dėl kompiuterių pajėgumų ribotumo jie remiasi įvairiais supaprastinimais ir ignoruoja vienus ar kitus veiksnius.
© Northwestern University/UT Austin
Dabar pristatytas naujas skaitmeninis žvaigždėdaros modelis, detalesnis už visus ankstesnius.
STARFORGE modelyje įtraukiami visi žvaigždėdaros proceso etapai, nuo tarpžvaigždinio dujų debesies fragmentacijos ir fragmentų traukimosi iki to paties debesies išblaškymo, įtraukiant medžiagos kritimą į žvaigždę bei protoplanetinio disko formavimąsi, magnetinius procesus jungiančius prožvaigždę ir diską bei kuriančius žvaigždės čiurkšles, spinduliuotės sukeliama jonizacija, dujų šildymas bei stūmimas, ir netgi jau susiformavusių žvaigždžių evoliucija bei supernovų sprogimai.
Pirmieji modelio rezultatai rodo, kad besiformuojančių žvaigždžių čiurkšlės yra labai svarbus žvaigždėdarą reguliuojantis veiksnys. Neįtraukus šio elemento į modelį, jame susiformavo apie 10-20 kartų per masyvios žvaigždės, o įtraukus atkurta žvaigždžių masių funkcija, atitinkanti stebimą. Anksčiau šis aspektas nebuvo pastebėtas, nes modeliai, įtraukiantys čiurkšles, būdavo per maži, kad galėtų prognozuoti viso dujų debesies evoliuciją.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
